Automobilių degalai


Dujiniai degalai. Benzino pliūpsnio temperatūra. Referatas apie benzina. Dujiniai degalai referatas. Dujiniai degalai automobiliu varikliams. Degalai referatas. Biodegalai referatas. Dyzeliniai degalai referatas. Referatas apie degalus. Pliupsnio temperatura.

Referatas apie automobiliu degalus visus ju tipus, sudeti panaudojima, liekamas atliekas ir pan. Įvadas. Degalai. Benzininės ir dyzelinės transporto priemonės. Benzinas. Benzino asortimentas. Dyzeliniai degalai. Dyzelinių degalų fizinės savybės. Suskystintos naftos dujos (lpg). Suskystintų naftos dujų transporto priemonės. Lpg transporto priemonių saugumas. Aplinkosauga. Gamtinės dujos. Gamtinėmis dujomis varomos transporto priemonės. Biodegalai. Biodyzelinas. Mišiniai ir garantijos varikliams. Bioetanolis.

Degalai - naftos kuras. Didžioji dalis naftos produktų yra sudeginami - naudojami kaip kuras šilumai gauti ir visaus degimo varikliams (toliau vdv) varyti. Automobilinis kuras vadinamas degalais.

Vdv, kuriais varomi automobiliai, traktoriai bei kitos žemės ūkio ir statybos darbų mašinos, vartoja automobilių degalus. Varikliuose, atsižvelgiant į jų konstrukciją, deginamas benzinas arba dyzeliniai degalai bei suskystintos (naftos) arba suslėgtos (gamtinės) dujos. Pagal degiojo mišinio ruošimo būdą ir uždegimą, varikliai skirstomi į dvi skirtingas konstrukcines grupes ir varomi skirtingais degalais - benzinu ar dyzeliniais degalais. Kibirkštinio užsidegimo varikliuose benzinas išgaruoja ir susimaišo su oru dar prieš patenkant į cilindrą, o cilindre mišinys padegamas elektros kibirkštimi. Dyzeliniuose varikliuose mišinys ruošiamas pačiame cilindre, įpurškiant dyzelinius degalus į suspaustą ir labai įkaitusį orą. Pats mišinys užsiliepsnoja savaime nuo aukštos suslėgimo temperatūros. Tai suslėgimu inicijuojamo uždegimo varikliai. Dėl skirtingo uždegimo būdo ir skirtingos degimo eigos benzino bei dyzelinių degalų savybės skiriasi. Benzininius variklius dažniausiai turi lengvieji automobiliai ir nedideli sunkvežimiai bei mikroautobusai. Dyzelinius variklius turi beveik visi sunkieji automobiliai - sunkvežimiai, autobusai, taip pat traktoriai, kitos žemės ūkio bei statybos darbų mašinos ir kai kurie lengvieji automobiliai.

Dujiniai degalai gali būti naudojami tiek benzininiuose, tiek ir dyzeliniuose varikliuose. Nors dujų šilumingumas yra didesnis už skystųjų degalų, tačiau joms sudegti reikia daugiau oro, todėper pastaruosius 15-20 metų benzininės ir dyzelinės transporto priemonės tapo daug švaresnės atmosferos teršalų, žalingai veikiančių žmogaus sveikatą, atžvilgiu. Taip pat buvo padaryta pažfizinės benzino savybės: tankis 720 – 780 kg/m3; šilumingumas 40 – 45 mj/kg; kinematinė klampa 0,5 - 0,7mm2/s; virimo temperatūra 28 - 230°c; savaiminio užsidegimo temperatūra 260°c; pliūpsnio temperatūra -27 -43°c; garų slėgis pagal reid 62-70 kpa.

Benzinas – iš naftos gaunamas, lengvai garuojantis skystis, sudarytas iš skystųjų angliavandenilių, verdančių 28 - 230°c intervale, mišinio. Benzinas naudojamas kaip benzininių variklių degalai, kuriuose benzino garų ir oro mišinys uždegamas elektros kibirkštimi.

Mišinio ruošimo procesas. Degiojo mišinio ruošimo procesas vadinamas karbiuracija, o prietaisas, kuriame mišinys ruošiamas – karbiuratoriumi. Karbiuracijos procesas yra labai sudėtingas.

  • Microsoft Word 526 KB
  • 2011 m.
  • 13 puslapių (2786 žodžiai)
  • Universitetas
  • Tomelis219
  • Automobilių degalai
    8 - 1 balsai (-ų)
Peržiūrėti darbą
Automobilių degalai. (2011 m.). https://www.mokslobaze.lt/automobiliu-degalai.html Peržiūrėta 2025 m. Gegužės 22 d. 14:19
Peržiūrėti darbą
×
75 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo