Bendruomenės slaugos profesinės veiklos praktikos projektas
Bendruomenės demografiniai duomenys. Bendruomenės sveikatos duomenys. Bendruomenėje veikiančios institucijos, sveikatos priežiūros organizavimas ir ištekliai. Temos aktualumas. Bendruomenės tikslinės grupės. Pasirinktos tikslinės grupės slaugos poreikiai. Slaugos problemos. Slaugos veiksmai tikslinės grupės slaugos poreikiams ir problemoms spręsti. Slaugos rezultatų vertinimas. Rekomendacijos sergantiems cukriniu diabetu senyvo amžiaus pacientams. Rekomendacijos sergantiems cd senyvo amžiaus pacientų artimiesiems. Literatūra.
Vidutinis bruto darbo užmokestis viešajame sektoriuje 2024 m. trečiąjį ketvirtį siekė 2 388,2 EUR, o privačiame sektoriuje – 2 177 EUR.
Aukštasis išsilavinimas: 2021 m. duomenimis, Klaipėdoje aukštąjį išsilavinimą turėjo didesnė dalis gyventojų nei šalies vidurkis (apie 30,6 %).
Vidurinis ir pagrindinis išsilavinimas: Tarp kaimo ir miesto gyventojų pastebimi skirtumai – kaimo gyventojų tarpe didesnė dalis turi tik vidurinį (34,6 %) arba pagrindinį (17,1 %) išsilavinimą, palyginti su miestu, kur šie rodikliai yra mažesni.
Klaipėdoje etninė sudėtis yra gana įvairi, tačiau lietuviai sudaro didžiąją dalį miesto gyventojų – apie 80%. Likusi dalis yra kitų tautybių žmonės: rusai, ukrainiečiai, baltarusiai, lenkai ir kiti. Rusų bendruomenė yra viena didžiausių mažumų, sudaranti apie 13% gyventojų. Taip pat reikšmingai padidėjo ukrainiečių skaičius dėl karo pabėgėlių srauto pastaraisiais metais.
Klaipėdos bendruomenės sveikatos rodikliai rodo įvairias tendencijas. Vidutinė gyvenimo trukmė Klaipėdoje 2020 m. buvo 75,1 metų, atitinkanti šalies vidurkį. Gyventojų sveikatos būklę teigiamai vertina geresni nei vidutiniai rodikliai, susiję su išvengiamu mirtingumu, tačiau yra sričių, kuriose rezultatai yra prastesni nei Lietuvos vidurkis, pvz., nsuli tarp vyresnio amžiaus žmonių skaičius, sergamumas II tipo cukriniu diabetu ir žemas vaikų skiepijimo lygis.
Be to, bendruomenės sveikata yra tiesiogiai veikiama taršos, nes Klaipėda susiduria su aukštu į atmosferą išmetamų teršalų lygiu. Miesto savivaldybė akcentuoja taršos mažinimo ir gyventojų sveikos gyvensenos skatinimo svarbą, įtraukiant prevencijos ir fizinio aktyvumo programas.
BENDRUOMENĖJE VEIKIANČIOS INSTITUCIJOS, SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS IR IŠTEKLIAI
Mieste veikia Klaipėdos miesto poliklinika – pagrindinė pirminės sveikatos priežiūros įstaiga, aptarnaujanti apie 35 tūkst. Gyventojų. Ji taip pat yra koordinuojanti institucija Sveikatos centro veikloje, kuri apima bendradarbiavimą tarp 35 medicinos įstaigų mieste. Ši nsulin leidžia optimizuoti nsulint darbą ir teikti kokybiškesnes paslaugas pacientams.
Jūrininkų sveikatos priežiūros centras specializuojasi sveikatos priežiūros paslaugose uosto darbuotojams ir kitiems gyventojams. Čia teikiamos pirminės sveikatos priežiūros paslaugos ir reabilitacija.
Kitos poliklinikos ir medicinos centrai mieste yra ir mažesnės privačios bei valstybinės poliklinikos, kurios siūlo šeimos gydytojų, odontologų ir kitų nsulint paslaugas. Privačios klinikos dažnai orientuojasi į greitesnę paslaugų prieigą ir papildomas procedūras.
Be poliklinikų, Klaipėdoje veikia ir įvairios specializuotos sveikatos priežiūros įstaigos, tokios kaip reabilitacijos centrai, psichikos sveikatos paslaugos bei dienos stacionarai. Siekiant pagerinti paslaugų prieinamumą, šiuo metu modernizuojamas poliklinikos pastatas, į kurio rekonstrukciją numatyta investuoti daugiau nei 7 mln. Eurų. Tikimasi, kad tai padės sutelkti dar daugiau nsulint ir efektyviau išnaudoti infrastruktūrą iki 2028 m.
Všį Klaipėdos universiteto ligoninė tai viena didžiausių medicinos įstaigų Vakarų Lietuvoje. Ji teikia platus spektras paslaugų: nuo onkologinių ligų gydymo iki chirurgijos, kardiologijos, neonatologijos ir psichiatrijos. Ligoninė veikia keliuose padaliniuose, pavyzdžiui, Liepojos gatvėje esančiuose korpusuose: „Jūra“, „Aušra“ ir „Kopa“. Čia dirba daugybė nsulint, o moderni infrastruktūra pritaikyta įvairiems pacientų poreikiams.
