Bizantijos menas skaidrės

Bizantijos menas. Bizantija. 395 m. Bizantijos dailės kanonams būdinga. Simboliškumas Sąlygiškas vaizdavimas Frontali. Bizantijos menui būdinga. Kupolai. Bizantiečiai ypač mėgo. Žymiausias Konstantinopolyje - Šv. Šv. sofijos soboras. Krikščionybės menas. Įsigalint krikščionybei, ryškėja Vakarų ir Rytų (Bizantijos) estetikos tradcijų išsiskyrimas. Pavyzdžiai. Skulptūra. Kaip ir ankstyvajame krikščionių mene „Bizantiškajame‘‘ skulptūrai neskiriama dėmesio. Apvalioji skulptūra. Apvalioji skulptūra Bizantijos bažnyčiose nebuvo paplitusi. Sunkumai bizantijoje. Ir IX amžius buvo sunkūs Bizantijos menui. Ikonos. Bizantijoje šventųjų atvaizdai -ikonos turėjo savą kanoną. Egipto menas. Senovės Egipto Menas –. Žmogaus vaizdavimas. Visuose paveiksluose buvo griežtai išlaikomos kūno proporcijos. Architektūra. Architektūra – pagrindinė senovės Egipto meno šaka. Kiekvienam menininkui taip pat reikėjo išmokti dailyraščio meno. Graikijos menas.  Be abejonės, didžiausią įtaką ateinančioms kartoms turėjo Senovės Graikijos menas. Pirma skulptūros problema buvo kanono problema. Graikiškoji kultūra paplito toli už savo tėvynės ribų. Graikų architektūroje viešpatavo trys stiliai dorėninis.

Simboliškumas Sąlygiškas vaizdavimas Frontali, statiška kompozicija Plokščias vaizdas Spalvų įvairovė Naudojama juoda spalva figūrų kontūrui apibrežti Dailės Kanonas – Tai vaizdavimo taisyklių rinkinys.

Bizantijos menui būdinga puošnumas, spalvingumas ir spindesys. Baž­nyčių statyboje įsivyravo dvi formos: 1. kryžiškoji bazilika - tai stačiakampis pailgas pastatas, suskirstytas į 3, 5 ar net daugiau išilginių navų. Rytinėje bazilikos dalyje, kuri baigia­si pusapvalia apside, yra altorius. Vakarinėje - durys. Arčiau rytinio galo išilgines navas kerta transeptas, taigi pastatas yra kryžiaus svar­biausio krikščionybės simbolio formos. 2.Kryžiškoji kupolinė bazilika - Pastatas dažniausiai kvadratinis. Keturi masyvūs vidiniai stulpai dalija erdvę į devynis "narvelius", apjuostus arkomis, ir laiko centre esantį kupolą, simbolizuojantį dangaus skliau­tą. Iš keturių pusių prie kupolo šliejasi pusiau cilindriniai skliautai, ku­rie kirsdamiesi taip pat sudaro kryžių, tik lygiais galais. Pirmasis bazilikos tipas įsigalėjo Vakarų Europoje, o pačioje Bizantijoje ir Rytuose tebevyrauja antrojo tipo pastatai.

Apvalioji skulptūra Bizantijos bažnyčiose nebuvo paplitusi, nes krikščionims statulos priminė pagoniškosios religijos stabus : Išplito reljefas, ypač barljefas.