Būtinasis reikalingumas kaip baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė

Įvadas. Būtinojo reikalingumo samprata ir teisėtumo sąlygos. Būtinojo reikalingumo samprata. Būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygos. Sąlygos, apibūdinančios gręsiantį pavojų. Pavojus įstatymo saugomoms vertybėms. Pavojaus realumas. Pavojaus akivaizdumas. Sąlygos, apibūdinančios pavojaus pašalinimą. Negalėjimas pašalinti pavojų kitais būdais. Padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga už tą, kuri grėsė.

Gyvenime galimos situacijos, kuomet susiduria keli skirtingi įstatymo saugomi interesai, kurių abiejų išsaugoti nėra galimybės, todėl siekiant išsaugoti vieną, svarbesnį įstatymo saugomą interesą, sąmoningai pažeidžiamas kitas, mažesnio svarbumo interesas. Kai asmeniui, jo gyvybei, sveikatai ar asmens nuosavybei kyla pavojus, o siekdamas išvengti žalos ir pašalinti kilusį pavojų asmuo padaro žalos kitam asmeniui ar nuosavybei, galime kalbėti apie būtinąjį reikalingumą. Kada atsiranda būtinasis reikalingumas, kokios sąlygos reikalingos, norint teigti, jog asmuo veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis? Kuo ši aplinkybė išsiskiria iš kitų baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių?

Lietuvos teismų praktikoje būtinojo reikalingumo taikymo atvejai nėra dažni, o pasitaikiusiose bylose nebuvo siekiama atskleisti būtinojo reikalingumo instituto specifikos, kiekvienu konkrečiu atveju gilinantis į toje byloje susiklosčiusią būtinojo reikalingumo situaciją. Todėl natūraliai kyla klausimas, ar tikslinga buvo išskirti būtinąjį reikalingumą kaip atskirą baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę? Galbūt pakaktų kitų, dažniausiai taikomų aplinkybių, siekiant pašalinti asmens baudžiamąją atsakomybę? Ar būtinojo reikalingumo įtvirtinimas nėra dirbtinis, bereikalingai išskirtas?

Atsižvelgiant į tai, kas minėta aukščiau, aktualu visapusiškai atskleisti būtinojo reikalingumo instituto esminius požymius, analizuojant mokslininkų teoretikų darbus, susisteminant turimas žinias ir lyginant skirtingų šalių būtinojo reikalingumo instituto teisinį reglamentavimą.

Baigiamojo darbo reikšmė. Šis darbas aktualus teoriniu, taip pat ir praktiniu aspektais. Bakalauro baigiamajame darbe pateikiama aplinkybių, šalinančių baudžiamąją atsakomybę, klasifikacija, išskiriant esminius jų požymius bei pateikiant būtinojo reikalingumo atribojimo nuo kitų baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių aspektus gali būti naudinga kitiems mokslininkams, atliekantiems tolesnius tyrimus, analizuojant baudžiamąją atsakomybę šalinančias aplinkybes, labiau gilinantis į būtinojo reikalingumo instituto problematiką. Būtinojo reikalingumo sampratos atskleidimas bei būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų analizė ir apibendrinimas gali pasitarnauti praktikoje, sprendžiant nusikalstamos veikos padarymo situacijas, jų metu susidariusius baudžiamosios atsakomybės pašalinimo atvejus, vertinant, kuri aplinkybė yra reikšminga, norint pašalinti asmens baudžiamąją atsakomybę, jei tai yra būtinasis reikalingumas, tuomet aiškiai apibrėžiant jo teisėtumo sąlygas, turinčias įtakos asmens atsakomybei kilti.

Darbo tikslas ir uždaviniai. Bakalauro baigiamojo darbo tikslas – remiantis baudžiamosios teisės pasiekimais bei mokslininkų darbais šia tema, kompleksiškai, atsižvelgiant į baudžiamąją atsakomybė šalinančių aplinkybių sistemą, išanalizuoti būtinojo reikalingumo institutą, aptariant jo sampratą ir teisėtumo sąlygas, identifikuoti kylančius probleminius klausimus bei šio instituto vietą aplinkybių, šalinančių baudžiamąją atsakomybę, sistemoje.

Išanalizuoti Lietuvos baudžiamojoje teisėje įtvirtintų aplinkybių, šalinančių baudžiamąją atsakomybę, sistemą bei nustatyti būtinojo reikalingumo instituto vietą šioje sistemoje, aptariant jo skirtumus nuo kitų baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių;

Tyrimo metodika. Siekiant įgyvendinti bakalauro darbo uždavinius, bakalauro baigiamajame darbe naudojami teoriniai metodai. Sisteminės analizės metodas taikytas siekiant nustatyti būtinojo reikalingumo ir kitų baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių santykį. Lietuvos ir užsiienio valstybių baudžiamųjų įstatymų nuostatų išanalizavimas lyginamuoju metodu leidžia palyginti teisinį būtinojo reikalingumo reglamentavimą skirtingų šalių teisės aktuose. Šiuo metu taip pat lyginami moksliniuose darbuose atsiskleidžiantys skirtingi požiūriai į būtinojo reikalingumo institutą. Teisinių dokumentų analizės metodu išanalizavus Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamuosius įstatymus nustatomas šio instituto teisinis reglamentavimas skirtingų šalių baudžiamojoje teisėje. Nagrinėjant teisės aktų normas taip pat naudotas analitinis metodas.

Pirmoje darbo dalyje siekiama atskleisti būtinojo reikalingumo sampratą, nustatomos ir aptariamos Antroje dalyje aptariamos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, jų specifika bei atribojimas nuo būtinojo reikalingumo, nustatoma būtinojo reikalingumo instituto vieta baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių sistemoje. Trečioje dalyje analizuojamas būtinojo reikalingumo teisinis reglamentavimas skirtingų šalių baudžiamuosiuose įstatymuose. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, darbe naudotos literatūros sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis.