Darnaus vystymosi integravimas į mažmeninį prekybos sektorių

Įvadas. Prekybos sektoriaus analizė remiantis pasaulinės statistikos rodikliais. Prekybos sektoriaus analizė remiantis Lietuvos statistikos rodikliais. Sėkmingas darnaus vystymosi prekybos sektoriaus užsienienyje. Darnaus vystymosi priemonių skatinimas prekybos sektoriuje. Darnaus vystymosi pavyzdys. Įmonė „Hitachi“. Sėkmingas darnusis vystymasis prekybos sektoriuje Lietuvoje. Darnaus vystymosi principų įgyvendinimo priemonės Lietuvoje. Darnaus vystymosi pavyzdys. Įmonė UAB „Lidl Lietuva“. Išvados. Literatūros sąrašas.

Darbo tikslas – išanalizuoti darnaus vystymosi integravimas į prekybos sektorių.

Šiame darbe bus analizuojama, kaip prekybos sektoriaus veikla susijusi su darniu vystymusi. Rengiant šį individualų darbą bus naudojama: mokslinės literatūros analizė ir apibendrinimas, publicistinių straipsnių apžvalga.

Prekyba per pastaruosius šimtmečius drastiškai pakeitė mūsų pasaulį. Prekybos sektorius yra labiausiai su vartojimo kultūrą susijęs sektorius. Galima pastebėti, kad didėjant disponuojamoms pajamoms, auga brangesnių prekių paklausa, taip pat didėja nuperkamų prekių skaičius.

Šiomis dienomis būtų didelis apsiribojamo, jei būtų galima pardavinėti šalyse pagamintas prekes pagamintomis, jų pačių teritorijoje. Tarptautinė prekyba iš esmės nesiskiria nuo vidaus prekybos, nes prekyboje dalyvaujančių šalių motyvacija ir elgesys iš esmės nesikeičia, nepaisant to, ar prekyba vyksta pasienyje, ar ne. Pagrindinis skirtumas yra tai, kad tarptautinė prekyba paprastai yra brangesnė nei vidaus prekyba. Taip yra dėl to, kad siena paprastai nustato papildomas išlaidas.

Nuo 2004 m. Kinija ir JAV yra didžiausios tarptautinės prekybos pasaulio lyderės, kai Kinija pralenkė Japoniją. 2016 m. Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų užregistruotas bendras prekių kiekis buvo beveik identiškas. Tiek importas, tiek eksportas buvo didesni, palyginti su 2016 m. dėl pasididėjusios prekybos su Europos Sąjunga srautų.

Tarp Europos Sąjungos valstybių narių 2017 m. Vokietija sudarė didžiausią 28,3 proc. dalį viso importo. Trys didžiausi ES eksportuotojai - Jungtinė Karalystė (10,9%), Italija (10,6%) ir Prancūzija (taip pat 10,4%). Didelė Nyderlandų dalis , bent jau iš dalies, paaiškinama dideliu prekių kiekiu, kuris patenka į ES per Roterdamo, kuris yra pagrindinis ES jūrų uostas.

Didžiausias papildomas prekybai ES-28 prekybos perviršis, kurio vertė 2017 m. Sudarė 181,4 mlrd. Eurų, buvo užregistruota Vokietijoje, po to Italija (39,2 mlrd. EUR) ir Airija (32,6 mlrd. EUR). Didžiausias prekybos ES išorės prekybai deficitas Nyderlandams siekė 129,4 mlrd. EUR, o Jungtinėje Karalystėje - 69,2 mlrd. EUR.

2007 m. ir 2017 m. ES-28 prekių eksportas iš didžiausios prekybos partnerės buvo labai skirtingas. Tarp pagrindinių prekybos partnerių didžiausias augimo tempas buvo už eksportą į Kiniją, kuris beveik padidėjo, o eksportas į Pietų Korėją padidėjo daugiau nei dvigubai. Eksportas į Norvegiją ir Japoniją augo lėčiau ir 2017 m. Buvo 17 ir 38 proc. Didesnis nei 2007 m., Tuo tarpu nagrinėjamuoju laikotarpiu ES-28 eksportas į Rusiją sumažėjo 3 proc.

Dėl importo 2007 m. Ir 2017 m. ES-28 sumažėjo prekių importo iš Japonijos (-13%), Rusijos ir Norvegijos (tiek 2%) importo vertė; pastarieji du pokyčiai atspindi bent jau dalį naftos ir dujų kainų pokyčių. Didžiausias padidėjimas buvo užregistruotas importui iš Kinijos (+60%) ir Indijos (+66%).

Taigi tarptautinės prekių prekybos statistika plačiai naudojami sprendimų priėmimui tarptautiniu, ES ir nacionaliniu lygiu. Įmonės gali naudoti tarptautinės prekybos duomenis, kad atliktų rinkos tyrimus ir apibrėžtų jų komercinę strategiją. Tarptautinės prekių prekybos statistiką ES institucijos taip pat naudoja rengdamos daugiašales ir dvišales prekybos derybas, nustatydamos ir įgyvendindamos antidempingo politiką makroekonominės ir pinigų politikos tikslams bei vertindamos bendrosios rinkos pažangą, ar Europos ekonomikos integracija.