Dažniausiai pasitaikančios įvairaus amžiaus vaikų kvėpavimo sistemos organų ligos, profilaktika, slaugos ypatumai
Įvadas. Vaikų kvėpavimo sistemos ligos. Vaikų, sergančių kvėpavimo sistemos ligomis Slaugos ypatumai. Profilaktika. Išvados. Literatūros sąrašas.
O kokia sergamumo situacija Lietuvoje? 2012 m. vaikams (0-17 m.) dažniausiai buvo diagnozuojamos kvėpavimo sistemos ligos (564 sirgusiųjų 1000 vaikų), o štai pernai – net 616,1 sirgusiųjų 1000 vaikų. Naujausiais duomenis 54,9 proc. visų vaikų bent kartą per metus sirgo ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Taigi akivaizdu, kad sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis didėja. Svarbu ne tik pažinti šių ligų sukeliamus simptomus ir juos laiku gydyti, bet ir tinkamai slaugyti, prižiūrėti ligonį, padėti jam, kad išvengtų susirgimų.
Todėl šio darbo tikslas – pateikti dažniausiai pasitaikančias vaikų kvėpavimos sistemos organų ligas, aptarti pagrindines prevencines priemones ir vaikų slaugos ypatumus.
1. DAŽNIAUSIAI PASITAIKANČIOS ĮVAIRAUS AMŽIAUS VAIKŲ KVĖPAVIMO SISTEMOS ORGANŲ LIGOS
Gulinčio ligonio slauga. Gulinčių ligonių kvėpavimo kokybė blogėja. Gulint nepakankamai ventiliuojamos tam tikros plaučių dalys, blogėja aprūpinimas deguonimi, o tai gali sukelti plaučių uždegimą. Gulinčiam pacientui gali susidaryti seilių sankaupos. Padidėjęs seilių kiekis ir lėtinis uždegimas blogina oro judėjimą bronchais. Bronchų lygiųjų raumenų spazmas gali sukelti bronchų susiaurėjimą, ypatingai astma sergantiems asmenims. Būtina padėti jiems atsikosėti. Jei reikia – vartokite atsikosėjimą lengvinančius vaistus. Kambarys turi būti dažnai vėdinamas – šaltu metų laiku reikia atverti langą 4–6 kartus per dieną po 10 min. Vasarą, kai labai karšta, reiktų vengti aukštos temperatūros kambaryje. Jei kambaryje labai sausa (drėgnumas <45 proc.), tai reikia pastatyti oro drėkintuvą ar indą su vandeniu.
Atsikosėjimą gerinančios arbatos. Galima nusipirkti jų vaistinėje ar pasidaryti šias arbatas patys, iš atskirų vaistažolių, pirktų ar pačių išaugintų. Tinkamos vaistažolės kosėjimui palengvinti yra islandiška kerpė, raudonėlis, daržo ar laukinis kmynas, paprastoji kraujažolė, pušies pumpurai, laimo žiedai, ramunėles, šalpusnio bei gysločio lapai, čiobreliai, pipirmėtė, avietės, liepžiedžiai, šalavijas, gluosnio lapai, gurklės žolė, varpučio šakniastiebiai, svogūnų bei juodųjų ridikų sultys su medumi, vaistinė piliarožė, anyžių sėklos, šeivamedžio žiedai, gyslotis. Arbata gali būti karšta ar kambario temperatūros, 4-6 puodeliai per dieną (jei nereikia riboti skysčių). Daug skysčių, skystina sekretą plaučiuose ir jį lengviau iškosėti. Skalauti gerklę šiltu vandeniu su druska; ramunėlių, medetkų arbata – nuramina gerklės dirginimą.
3. Paprasčiausios ir prieinamiausios grūdinimo priemonės yra natūralūs gamtos veiksniai: oras, saulė ir vanduo. Visada organizmo atsparumą ligomis reikia pradėti didinti natūraliais būdais: racionali mityba, aktyvus poilsis, o vyresniesiems vaikams - sportas, grūdinimasis.
