Didaktikos pagrindai

Mokytojo ir mokinio sąveika. Mokymo si priemonės. Ugdymo turinio koncentras. Bendroji didaktika. Teorinių paskaitų medžiaga. TEMA. Didaktikos mokslo samprata, jos sąvokos. Samprata. Didaktika. Didaktikos sąvokos. TEMA. Mokymo procesas. Ugdymo principai. Bendrieji požymiai. Ugdymo principų klasifikavimas. Bendrieji principai. TEMA. Ugdymo turinys. TEMA. Ugdymo metodai. Mokymo organizavimo formos. Didaktinės koncepcijos.

Didaktika tiria organizuotą mokymą(si), į sėkmingo mokymo(si) sąlygas. Gilinasi į : turinį, perdavimo metodus, priemones, formas ir principus.

Tiria mokymo esmę, dėsningumus, principus, sąveikoja su mokinių auklėjimu, gabumų plėtote.

Sąveika – glaudus bendradarbiavimo padarinys, formuojantis tam tikrus tarpusavio santykius.( Jovaiša , Vaitkevičius)

Mokomoji medžiaga – kultūros vertybių visuma, kurios mokomasi. Vadovėliuose, uždaviniuose, žinynuose, video kasetėse, mokomosiose kompiuterinėse programose esanti medžiaga.

2 TEMA. MOKYMO PROCESAS. Ugdymo proceso samprata. Mokymo procesas- integrali ugdymo proceso dalis. Mokymo proceso funkcijos. Mokymo tikslai. Mokymo proceso struktūra. Mokymo proceso etapai.

Mokymo funkcijos paprastai sukonkretinamos per kiekvienos pamokos tikslus. Vieni mokytojai skiria mokomuosius (žinios), lavinamuosius tikslus (mokėjimas įgūdžiai) ir auklėjamuosius tikslus (asmeninės savybės). Kiti nurodo kokias kompetencijas jų dalis ugdys.

Išorinė struktūra sutampa su didaktikos mokslo, ją sudaro : Tikslas ( pagrindinis komponentas) , aplinka, formos, metodai ir būdai, veiksniai ir veikėjai, turinys ir principai.

Mokinių rengimas naujai medžiagai suvokti – problemos apibūdinimo etapas, pažintinių tikslų kėlimas, motyvavimas. Mokytojas turi sužadinti mokinių smalsumą, norą kažką daryti, siekti. Mobilizuojamos žinios naujai medžiagai suvokti. Suteikti sąlygas, kad neužsimirštų žinios

Naujų žinių perteikimas ir jų įsisavinimas – teisingi vaizdiniai ir sąvokos ( gili, išsami, visapusiška informacija), vaizdinių pagalba formuluojamos sąvokos, lygina skirtingus objektus, padaryti taip, kad įjungtų savo 5 pojūčius.

Žinių įtvirtinimas ir gilinimas, žinių taikymas praktikoje – kai sužadiname informaciją – ją įtvirtiname. Pratimai : treniruojamojo pobūdžio (įrašyti raidę), mechaniniai (žodžių mokymasis). Taikyti pratimus, kurie plėtoja kūrybiškumą, skatinti mąstyti.

Žinių vertinimas ir tikrinimas – Refleksija – problemos, apibendrinimas. Analizuojami mokinių pasiekimai.

3 TEMA. UGDYMO PRINCIPAI. Ugdymo dėsnių, principų, taisyklių samprata. Ugdymo principų klasifikavimas.

Dėsnis – vidinis esminis reiškinių sąryšis, kuris sąlygoja jų būtina atsiradimą ir raidą.

Dėsnis sudaro pagrindą atsirasti principui. Atkaklumas – tikslo siekimas ( Principingas – turi aiškius įsitikinimus, kaip siekti tikslo)

Principai formuluojami atsižvelgiant į pasiekimus. Remiantis principais ir praeities palikimu ( istorija). Principai turi savo veikimo ribas. Principai gali būti rekomenduojami, bet ne privalomi, juos gali formuluoti kiekvienas, ir taip pat principai priklauso nuo aplinkos, kurioje gyvename.

Atitikimo prigimtį principas. Jis apima du reikalavimus : vieną neigiamą, kitą teigiamą. Pirmasis: ugdydamas venk to, kas yra priešinga prigimčiai, antrasis: elkis pagal prigimtį.

„Polių-laukų“ teorijos nuostatos. V Šubinskis formuluoja tokius aukščiausio apibendrinimo principus:

Gebėjimo išlaikyti ir spręsti pagrindinių žmogaus egzistacimo polių prieštaravimus principas. (polių prieštaravimai : biologinio, psichologinio, socialinio – technologinio, gamtinio – kosminio lauko poliai)

Kontekstualumas – reiškia švietimo sistemos glaudžias sąsajas su krašto ūkinės, socialinės, kultūrinės raidos kontekstu ir nuolaitinį atsinaujinimą.

Humaniškumo principas – trumapi sakant, vaikas yra mokomas matyti ir jausti savyje asmenybę, suvokti save kaip vertingą ir unikalią individualybę. Viena svarbiausių sąlygų pedagogo asmenybė, pedagoginis humaniškumas.

Demokratiškumo principas – teisių gerbimas, nuomonių įvairovė, mokymas mąstyti. Norminiai teiginiai darbui su jaunesnio amžiaus ugdytiniais : galimybės ir asmeninis aktyvumas, veiklumas ir galimybė veikti, pastangų bendrumas, minties ir žodžio laisvė, pagarba, o ne diktatas, pakantumas skirtingumams ir bendrumo jausmas.