Kūno kultūros pamoka: asistento praktika globojant mentoriui

Asistavimo mokytojui veiklų aprašas edukologiniai, psichologiniai, sveikatos ugdymo(-si), dalyko didaktikos aspektai. Asistento praktikos bendra (edukologijos, psichologijos, sveikatos ugdymo, dalyko didaktikos) refleksija.

Mokinių pažinimas vyksta nuolatos, nuo pirmo susitikimo iki mokyklos baigimo, bet žinoma pirmosiomis dienomis žinių apie mokinius gaunama daugiausiai, o bėgantis laikas tik papildo jau turimas žinias. Tad dar pirmosiomis praktikos dienomis stengiausi įsilieti į mokinių grupeles ir bendrai visus kartu pakalbinti, nes kalbant atskirai su vienu mokiniu, mokinys jausdamasis nedrąsiai gali labiau sakyti tai ką tu nori išgirsti, bet nebūtinai tiesą, todėl pasirinkau kalbinti grupelę mokinių, kurie būdami savame rate gali jaustis drąsiau ir nebijoti sakyti tiesos. Paklausinėjau pradedant nuo bendresnių dalykų apie tai kaip jiems sekasi, kokie jų pomėgiai, laisvalaikio praleidimo būdai ir einant link pačią kūno kultūros pamoką apimančių klausimų, apie tai ką jie paprastai veikia per kūno kultūros pamokas, ar pamokos patenkina jų pomėgius, kokia jų savijauta kūno kultūros pamokoje, kokie jų santykiai su mokytoju.

Pakalbinau 5 mokinių grupelę iš 10 klasės. Man patiko jų atvirumas ir nuoširdūs atsakymai. Pasikalbėjome laisvu stiliumi mano ankščiau minėtomis temomis. Ir sužinojau, apie jų pomėgius, vienas iš jų grojo gitara, tam skiria daug laiko, tad sportuoja tik per kūno kultūros pamoką, du mokiniais sakė lankantys sporto klubą, nes nori gražiai atrodyti, ketvirtasis mėgstantis bėgioti, o penktasis pajuokavo, kad sportuoja nebent žaisdamas kompiuterinį futbolo žaidimą. Iš jų bendrai sužinojau, kad jie savęs nepriskiria prie „moksliukų“ ir mokykloje per pamokas pavargsta protiškai ir dažnai net laukia kuomet galės išsilaisvinti iš suolo ir pajudėti, per kūno kultūros pamoką. Kūno kultūros mokytojams jiems patinka, mat šis sugeba „paprikolinti“ ir per jo pamokas būna linksma ir norėtų net daugiau kūno kultūros pamokų per savaitę, bet žinoma kitų pamokų sąskaita. Tai pat Kęstutį mokiniai apibūdino, kaip savo darbą išmanantį specialistą, kuris aiškiai mokina, skiria įdomias užduotis per pamokas, pataria, pagiria ir savo santykius su juo vertina teigiamai.

Antrąją praktikos dieną su mokytoju pasikalbėjome apie ugdymo planą, kaip juo reikėtų vadovautis, į ką jis atsižvelgia išsikeldamas ugdymo tikslą ir kaip išsikeltam ugdymo tikslui pasirenka uždavinius ir po to susitarėme kiekvieną dieną sužaisti žaidimą. Taigi prieš kiekvieną pamoką su mokytoju trumpai pasikalbėdavome apie tai koks jo šiandieninės pamokos tikslas, o aš turėdavau pasakyti kaip to tikslo būtų galimą siekti ir kokia turėtų būti pamokos struktūra ir kiek konkreti dalis turėtų trukti. Neteisingai atsakius, mokytojas visuomet pasakydavo, kokius uždavinius pats taikytų, ir į ką labiau reikėtų atsižvelgti renkantis uždavinius, bei kitos dienos pamokai turėdavau paruošti apšilimo planą ir jį pravesti. Prisipažinsiu, praktikos pradžioje apšilimą teko vesti gana dažnai, bet praktikai bėgant klaidų dariau vis mažiau.

Mokytojas Kęstutis gerai sutaria su savo mokiniais, jis turi humoro jausmą ir yra linkęs pajuokauti su jais, o tai užtikrindavo jų gerą nuotaiką. Manau Kęstučio humoro jausmas duoda didelį indėlį sudominant mokinius savo dėstomu dalyku, dažnai mokiniai nemėgsta dėstomo dalyko dėl pačio mokytojo ir jo sukuriamos mokymosi aplinkos ir pedagoginės sąveikos, bet man pasisekė, kad man kliuvęs mokytojas ne vienas iš jų. Kęstutis puikiai sugebėjo išlaikyti reikalinga ryšį su mokiniais, santykiai buvo draugiški, bet tuo pačiu jautėsi mokinių pagarba mokytojui.