Dirbtiniai palydovai prezentacija
Dirbtiniai palydovai. Tikslas. Kas tai? Dirbtinių palydovų istorija. Palydovų greitis. Palydovų rūšys. Moksliniai palydovai. Meteorologiniai palydovai. Navigacijos palydovai. Ryšių palydovai. Didžiausias palydovas. Lietuvos dirbtiniai palydovai. Palydovų orbitos. Geocentrinė orbita. Geostacionarioji orbita. Šaltiniai.
Išsiaiškinti kas yra dirbtiniai palydovai, kokia jų istorija, kokios palydovų rūšys ir orbitos.
Kas tai? Palydovų istorija Palydovų greitis Palydovų rūšys Didžiausias palydovas Lietuvos palydovai Palydovų orbitos.
Dirbtinis palydovas – objektas, įvestas į dangaus kūno orbitą žmogaus pastangomis. Dažniausiai tai būna ryšių palydovas, skriejantis aplink Žemę.
Greitis, kuriuo kūną reikia paleisti į orbitą, kad jis taptų Žemės palydovu, lygus 8 km/s. Šiuo greičiu juda visi virš Žemės skriejantys erdvėlaiviai ir dirbtiniai palydovai.
Specialūs orbitinės astronomijos observatorijų palydovai turi įrangą, reikalingą tolimoms žvaigždėms ir galaktikoms stebėti. Šiuose palydovuose įrengti teleskopai tiesiogiai priima Žemės atmosferos nepaveiktą tiriamų objektų šviesą. Vėliau moksliniai palydovai gautus objektų vaizdus radijo signalais siunčia į Žemę.
Meteorologiniai palydovai dažniausiai naudojami orų prognozėms sudaryti. Jie kameromis ar kitais detektoriais skenuoja Žemės paviršių ir gautus duomenis perduoda į Žemę.
Radijo, televizijos ir telefono signalus iš vienos Žemės vietos į kitą gauna ir siunčia ryšių palydovai. Jie nuolat reikiama kryptimi retransliuoja iš Žemės gaunamus signalus.
