Planetų palydovai

1877 m. Asafas holis (1829-1907) pro vašingtono observatorijos (jav) 66 cm skersmens refraktorių atrado du marso palydovus; vėliau jie bus pavadini fobu ir deimu. Palyginti su mėnuliu, abu jie itin maži. Palydovai spindi labai blyškiai, dėl to, nepaisant daugelio pro teleskopą fobas ir deimas atrodo kaip maži, į žvaigždes panašūs taškai; priš prasidedant kosminiaims skrydžiams, didelį susidomėjimą kėlė jų orbitos. Fobas skrieja aplink marsą nutolęs vidutiniškai 9380 km nuo planetos centro, taigi atstumas tarp fobo ir marso paviršiaus yra maždaug toks pat kaip ir tarp londono ir adeno. Fobo skriejimo aplink marsą pariodas 24h 37 min, fobo mėnuo trumpesnis negu marso diena. Marso danguje fobas pateka vakaruose ir leidžiasi rytuose. Virš horizonto jis išbūna tik 4,5 h; per tą laiką praeina daugiau negu pusė jo fazių ciklo. Nuo vieno fobo patekėjimo iki kito praeina truputį daugiau kaip 11h. Regimas fobo skersmuo niekad neviršija 12,3`, Jis mažesnis negu pusės iš žemės matomo mėnulio skersmens. Šviesos kiekis, kuris atsispindėjęs nuo fobo krinta į marso paviršių maždaug toks, kokį žemei siunčia venera. Per metus fobas 1300 kartų kerta saulės skritulį, nuo vieno jo krašto iki kito pereidams per 19 s.

Netgi būdamas aukščiau marso horizonto, fobas ilgai skendi planetos šešėlyje, o didesnėje negu 69o platumose jo išvis nesimato. Fobo orbita beveik apskrita, į marso pusiaujo plokštumaą pasvirusi daugiau nei 1o.

Deimas – mažesnis ir labiau nutolęs (23500 km) nuo marso centro negu fobas; marsą apskrieja per 30 h 14 min, virš marso horizonto išbūna. paros. Nuo jo į marso paviršių krinta mažiau šviesos, negu sirijus atsiunčia žemei. Marse esantis stebėtojas vargiai galėtų ižiūrėti deimo fazes. Deimo skersmuo maždaug 12 km.

Dėl marso palydovų kilmės tebesigičijama. Tai gali būti asteroidai, iš asteroidų žiedo patekę į marso traukos lauką. 1945 m. Nustatyta, kad fobas po truputi spirale artėja prie marso ir kada nors nukris į planetą. Manyta, kad fobą stabdo labai reta marso atmosfera. Tokiu atveju fobo masė turėtu būti labai maža, o iš to būtų galima daryti išvadą , kad fobas, ko gero, yra marsiečių įrenkta tuščiavidurė kosminė stotis. Tokią hipotezę pateikė žymus tarybinis astronautas josifas šklovskis (1916-85). Hipotezė platesnio prippirmąją tikslią informaciją apie marso palydovus perdavė marineris-9 , kuris priartėjo prie marso 1971 m. Pabaigoje ir tapo jo dirbtiniu palydovu. Artėdamas prie marso, marineris-9 nufotografavo fobą ir deimą. Paaiškėjo, kad abu jie yra netaisiklingos formos.