Disidentinis judėjimas Lietuvoje 1953 -1990
Disidentinis judėjimas. Lietuvoje Įvadas. Disidentinio judėjimo priežastys. Veikla. Pagrindiniai įvykiai. Romo Kalantos susideginimas. Pirmasis mitingas po susideginimo. Kova už tikėjimą. Tikinčiųjų teisių gynimo komiteto nariai. Kova už žmogaus teises ir laisves. Mitingas Molotovo-Ribentropo pakto metinių paminėjimui, įvykęs 1987 m. Išvada.
Pasibaigus partizaniniam karui, tapo aišku, kad komunistinė sistema Lietuvoje įsitvirtino ilgam. Žmonėms neliko nieko kito, kaip tik prisitaikyti prie režimo. Priešinimasis tapo mažumos reikalu. Ginkluotą kovą keitė taikios priešinimosi esamai valdžiai formos. Prasidėjo disidentinis judėjimas.
Kova už laisvę, patriotizmas Susilpnėjęs totalitarinis režimas SSRS Lenkijoje, Vengrijoje bei Čekoslovakijoje vykę sukilimai prieš komunistinę valdžią Partizaninio karo įtaka.
Kūrėsi nedidelės pogrindinės antisovietinės jaunimo organizacijos. Drąsiausi jų nariai slapta viešose vietose nuplėšdavo sovietines vėliavas, iškeldavo trispalves, platino atsišaukimus prieš komunistų valdžią. Dalis žmonių minėjo uždraustas tautines ir valstybines sukaktis, šventė religines šventes, reiškė pagarbą niekinamai Katalikų bažnyčiai, dainavo patriotines dainas, demonstratyviai atsisakė kalbėti rusiškai.
Romo Kalantos susideginimas Pradėta leisti “Katalikų bažnyčios kronika” Įkurtas Tikinčiųjų teisių gynimo komitetas Įkurta Lietuvos Helsinkio grupė Įsteigta Lietuvos Laisvės Lyga.
Romas Kalanta, protestuodamas prieš sovietų valdžią, susidegino 1972 m. gegužės 14 d. Kaune, Muzikinio teatro skverelyje budamas 19 metų. Po jo žūties prasidėjo masiniai mitingai, susirėmimai su saugumo pareigūnais.
