Lietuva 1953-1990 metais: Sovietinė Lietuva

Lietuva 1953-1990 metais Sovietinė Lietuva. Neginkluotas pasipriešinimas sovietinėje Lietuvoje. Lietuvos diplomatinės tarnybos ir lietuvių išeivijos veikla Vakaruose keliant Lietuvos laisvės bylą. Lietuvos ūkio ir visuomenės sovietizavimas. Bendradarbiavimas su režimu ir prisitaikymas prie jo. Sovietų Sąjungos ir komunizmo sistemos Europoje žlugimas. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis ir nepriklausomybės atkūrimas.

Jaunimo protestą prieš santvarką skatino 7 ajame dešimtmetyje iš Vakarų atkeliavusi bitlomanijos banga – plito hipių judėjimas (ilgi plaukai, džinsai, narkotikai, pacifizmas), roko muzika. Taip pat veikė kraštotyros draugijos ir klubai, kurių pagrindinis tikslas buvo išsaugoti Lietuvos etnokultūrinį paveldą. Jaunimas ardė sovietinę tvarką, kuri reikalavo individų paklusnumo vienai ideologijai.

1972 m. gegužės 14 d. Laisvės alėjoje, muzikinio teatro sodelyje susidegino Romas Kalanta. Šis įvykis virto didžiule antisovietine demonstracija. Pradėta daug griežčiau kontroliuoti kraštotyros klubus, apribota saviraiškos laisvė. Tokie valdžios veiksmai lėmė aktyvesnį pasipriešinimą.

Būtinybė paneigti SSRS skleidžiamą klaidingą informaciją apie Bažnyčios padėtį;

1975 m. pasirašytas Helsinkio baigiamasis aktas įtvirtino sienų stabilumą Europoje, SSRS įsipareigojo gerbti žmogaus teises. 1976 m. pabaigoje įsikūrė Vilniaus Helsinkio grupė (LHG). Pagrindinis tikslas buvo stebėti, kaip yra vykdomi akto susitarimai, fiksuoti SSRS pažeidimus. Šiai grupei priklausė Tomas Venclova, Viktoras Petkus.

SSRS disidentus šmeižė žiniasklaidoje, neigė žmogaus teisių pažeidimus, taikė priverstinį psichiatrinį gydymą.

1983 m. LLL, LHG, TTGKK nustojo aktyviai reikštis. Didžioji dalis visuomenės jau buvo prisitaikiusi prie režimo primestos tvarkos. Pasipriešinimo centras persimetė į Vakarus, kur aktyviai veikė išeivijos organizacijos. Svarbiu informacijos šaltiniu tapo Vatikano radijas, ,,Amerikos balsas’’.

Okupacijų metais lietuvių inteligentija atsidūrė arba Vakaruose, arba Sibire.

Lietuvos pabėgėliais Šaltojo karo metu rūpinosi Lietuvos diplomatinė tarnyba (LDT). Organizacijos tikslas buvo išlaikyti valstybės tarptautinį pripažinimą. LDT dirbo JAV, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vatikane (šios šalys nepripažino Lietuvos priverstinio prijungimo prie SSRS).

Sovietmečiu LDT vadovavo Stasys Lozoraitis, Stasys Antanas Bačkis. LDT bandė sudaryti Tautinį komitetą, atstovavo Lietuvą, palaikė ryšius su Baltijos šalių atstovais, tačiau svarbiausia jiems buvo priminti Lietuvos valstybės atkūrimo klausimą tarptautinėms organizacijoms. 1990 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, LDT savo veiklą oficialiai baigė.

LDT ir lietuvių išeivija atliko didelį darbą Vakarų pasaulyje keldama Lietuvos laisvinimo bylą, kuomet Šaltojo karo metais visuomenė buvo informuota apie neteisėtą Lietuvos prijungimą prie SSRS, jos veiksmus okupuotoje Lietuvoje.

Sovietizacijos požymiai: kolektyvizacija, nacionalizacija, ideologijos plėtra (marksizmas, leninizmas, stalinizmas), švietimo sistemos pertvarkymas, bažnyčios atskyrimas, valdžios pertvarkymas – sovietinės valdžios sukūrimas —>Tarybos iš vietinių komunistų ir palaikančiųjų, egzistavo Aukščiausia Taryba (Seimo atitikmuo).

1947 1953 m. Lietuvoje vyko prievartinė kolektyvizacija. Buvo sukurti kolūkiai. Pirmieji jų buvo labai smulkūs, vėliau pradėti stambinti. Turėjo tapti komunizmo mokykla. Atlikus kolektyvizaciją akivaizdžiai smuko Lietuvos žemės ūkio našumas, mažėjo pagarba darbui, plito girtuoklystė.