Dubysos regioninio parko esama padėtis

Įvadas. Regioninio parko teritorija. Dirvožemis. Vandens telkiniai. Augalija. Saugomi objektai. Turizmas. Parko priežiūra. Dubysos regionio parko direkcijos veiklos tikslai. Išvados. Pasiūlymai. Literatūros sąrašas. Priedai.

Lietuvoje yra trisdešimt regioninių parkų, kurie užiima daugiau kaip pusę visų saugomų teritorijų ploto, regioniniai parkai tai saugomos teritorijos steigiamos kultūriniu, gamtiniu ir rekreaciniu požiūriu regioninės svarbos kraštovaizdžio kompleksams ir ekosistemoms saugoti bei rekreaciniam bei ūkinimas naudojimui reguliuoti. Kiekvieno parko teritorija yra suskirstyta į funkcines zonas – išsaugančiają, apsauginę, rekreacinę ir ūkinę. Asmenys besilankantys regioniniuose parkuose privalo laikytis jų nustatytų taisyklių, taip pat ūkinės veiklos bei kitų esančių apribojimų, apie kuriuos informuoja parkuose esantys ženklai. Dubysos regioninis parkas įsteigtas 1992 metais, siekiant išsaugoti Dubysos upės erozinio slėnio kraštovaizdį, kultūros paveldo vertybes viena iš jų poeto Maironio sodyba bei gamtinę ekosistemą. Regioninis parkas randasi vidurio vakarų Lietuvoje, didžioji parko dalis yra Raseinių rajone, keli procentai ploto Kelmės rajone visa parko teritoija sudaro 10 571 hektarų ploto. Visą parko plotą sudaro draustiniai, net du iš jų - Lyduvėnų ir Betygalos – saugo kraštovaizdį.

Dubysos regioniniame parke vyrauja velėniniai jauriniai ir velėniniai karbonatiniai dirvožemiai, daugiausia jų lengvi, vidutinio sunkumo priesmėliai, kurie paplitę šiaurinėje dalyje ar priemoliai daugiausią paplitę pietinėje dalyje. Dubysos ir jos intake šlaituose yra nuardytų dirvožemių, o dalis žemės ūkio naudmenos yra įmirkusios. Daugelis žemių akmenuotos, teritorija tankiai gyvenama, tačiau nesukultūrinta, todėl ariamų dirvų nedaug, daugiausia vyrauja kultūrinės ar natūralios pievos, o didelė dalis teritorijos apaugusi miškais ir krūmais.

Dubysa - dešinysis Nemuno žemupio intakas, jos ilgis siekia 138,9 kilometrus. Upė teka Žemaičių aukštumos rytine dalimi, tik žemupyje patenka į Vidurio LIetuvos lygumą. Pats Dubysos baseinas netaisyklingos formos, ištysęs iš šiaurės į pietus apie 100 kilometrų.Dubysa savo slėnyje smarkiai vingiuoja. Įskaitant vingius, upės ilgis parko teritorijoje sudaro apie 46 kilometrų, upės plotis kinta nuo 12 iki 25 (vidutiniškai 19 m.) metrų, gylis nuo 0,3 iki 1,7 (vidutiniškai 0,9 m. )metro,greitis– apie 0,2 m/sek. Iš abiejų pusių į Dubysą įteka 13 vidutinio dydžio ir mažų upelių, kurių žemutinės atkarpos įeina į parko teritoriją ir yra apaugę mišku arba krūmynais. Kairieji upės intakai: Lapišė, ilgis parko teritorijoje 3,5 kilometrai., Dumbulė- 3,5 kilometrai., Tvarkantė – 4 kilometrai., Liolinga – 10 kilometrų , Luknė – 10 kilometrų, Mukė – 4 kilometrai, Upytė – 2 kilometrai., Paturkšlis – 3 kilometrai, Kirkšnovė – 1 kilometras. Dešinieji upės intakai: Dratvinis – ilgis parko teritorijoje 1 kilometras, Kuprė – 1 kilometras, Daukšupis – 3 kilometrai, Šventupis – 3 kilometrai. Bendras šių upelių ilgis parko teritorijoje apie 42 km. Be to į Dubysą nuo jos slėnių šlaitų suteka apie 50 nedidelių, 1-3 kilometrų ilgio, vasarą dažniausiai išdžiūstančių upokšnių. Iš stovinčių telkinių parko teritorijoje didžiausia yra ties Kaulakiais ant Luknės upelio esanti vandens saugykla, apie 36,5 hektarų ploto.