Ekologijos pagrindai: egzamino klausimai

Ekologija. Populiacijų ekologija. Žmonių populiacija. Bendrijų ekologija. Ryšiai tarp individų. Ekosistema. Energijos srautai ir medžiagų apytakos ratai ekosistemose. Mitybos tinklai ir mitybos lygmenys. Globaliniai apytakos ratai. Ekologinė tarša. Globaliniai klimato pakitimai. Organizmų sistematinis giminingumas ir įvairovė. Svarūs reiškiniai. Ląstelė.

Aplinkos pasipriešinimas – daugintis trukdančios sąlygos (maisto stygius, atliekų kaupimasis, konkurencija, plėšrūnai, parazitai). 

Populiacijos amžius. Kuo populiacija greičiau dauginasi, tuo daugiau kartų gyvena vienu metu. 3 amžiaus grupės:

Kai kuriose šalyse populiacijos augimas yra neigiamas (populiacijos dydis mažėja), ypač Centrinėje ir Rytų Europoje (žemas vaisingumas) ir Pietų Afrikoje. Prognozuojama, kad dešimtmečio bėgyje Japonijos ir Vakarų Europos šalyse populiacijos augimo rodikliai bus neigiami dėl ypatingai mažų vaisingumo rodiklių.

Bendrijų kaita (suksecija) — bendrijos pokyčiai, vykstantys po sutrikdymo

antrinė  vyksta jau esant dirvožemiui (pvz.: apleistas suartas laukas).

Kalnai → akmeningoji dykuma → žvyringoji dykuma → smėlingoji dykuma

Apleistas arimas → pieva → krūmynai → miškas

Plėšrūnai — organizmai mintantys kitais organizmais (grobiu). Plėšrūnų populiacijos tankiui ir dydžiui tiesioginę įtaką turi grobio gausumas. Plėšrūno populiacija visada šiek tiek mažesnė už grobio populiaciją. Didėjant grobio populiacijai, plėšrūnų populiacija irgi didėja (nes ↓ aplinkos pasipriešinimas dėl maisto gausos). Abi populiacijos pradeda ↓, kai plėšrūnai išgaudo didžiąją dalį grobio populiacijos arba grobio populiacija viršija aplinkos talpą ir pradeda ↓ (ligos, parazitai, ekskrementai), o dėl to pradeda ↓ ir plėšrūnų (jiems pradeda trūkti maisto). Po kurio laiko, kai aplinkos pasipriešinimas ↓, abiejų populiacijų dydis vėl atsistato (jai neatsiranda didelių aplinkos pokyčių ir ribojančių veiksnių).

atmosfera CO₂, N ir O₂ – dujos, reikalingos gyviems organizmams.

hidrosfera vanduo. 3/4 Žemės; švelnina t° svyravimus Žemėje (dalį šilumos sugeria, ją grąžina, t°↓)

Autotrofai (gamintojai) – žalieji augalai, organninias medžiagas gaminantys fotosintezės metu ir į aplinką išskiriantys O₂.

Mitybos lygmuo – visi organizmai, kurie maitinasi tam tikro lygio mitybos grandinėse.

Kitaip sakant, anglis yra užkonservuojama ir tarsi išimama iš bendro C apytakos rato. Ką tai reiškia? Mažiau C → mažiau CO₂ → mažesnis šiltnamio efektas.

Kodėl? Todėl, kad mes išlaisvinam C iš naftos, iš augančių medžių (C sudarė medieną, o ms ją sudeginam ir tada anglis pereina į atmosferą kaip CO₂). Ši situacija susidarė dėl žmogaus pramoninės veiklos, miškų kirtimo, neriboto iškasenų naudojimo. Tai gaunasi, kad mes padidinam C kiekį anglies apytakos rate → daugiau anglies → daugiau CO₂ → stipresnis šiltnamio efektas.

Tai atlieka melsvabakterės (ciano bakterijos) ir gumbelinės bakterijos (gyvenančios ankštinių augalų šaknyse).

Jos azotą (N) paverčia amonio jonu (NH₃), kurį augalai jau gali įsisavinti.

Šiuo metu į atmosferą yra išskiriama mažiau grynojo O₂, dėl augalų nykimo.

Stiprios ekonomikos šalys sukūrė galingą pramonę. Galinga pramonė sunaudoja daug gamtos išteklių. Tutingose psaulio vietose gyventojai sudaro ~ 22 % viso pasaulio gyventojų, tačiau sunaudoja ~ 80 % visų pasaulio energijos išteklių ir naudingųjų iškasenų, o taip pat lieka gausybė niekur nenaudojamų atliekų.

CO₂ kiekis atmosferoje didėja dėl iškastinio kuro deginimo, miškų kirtimo ir deginimo.

Dalis CO₂ patenka į vandenynus, todėl nėra taip stipriai jaučiamas jo gausėjimas Žemėje (CO₂ šiek tiek tirpus vandenyje, susidaro bikarbonatas tas pats dalyas, kaip gazuotame vandenyje).