Ekonominės minties istorija
Šiuolaikinis rinkos ūkis tai įvairių tipų tarpusavyje susietų rinkų visuma. Pagal subjektus (rinkos dalyvius) rinka klasifikuojama į tobula konkurencijos: didelis rinkos dalyvių skaičius ir jie neturi jokios įtakos rinkos kainai ir netobulos konkurencijos rinka, kurios dalyviai gali paveikti rinkos kainą. Jai priklauso monopolinė ir oligopolinė rinka.
Temos aktualumas ir problema. Visų šalių ekonomikoje vyrauja netobula konkurencija. Netobulos konkurencijos firmos dažniausiai gamina ir parduoda diferencijuotus produktus ir yra įėjimo į šaką bei išėjimo iš šakos barjerai. Monopolinė politika rinkoje yra tokia: gaminti mažiau, bet parduoti brangiau. Tai pagrindinis trūkumas, palyginti su tobulos konkurencijos rinka. Todėl monopolija gamina mažiau produkcijos negu leidžia gamybos galimybės ir reikia visuomenės poreikiams patenkinti. Taigi ji netenkina visuomeninio efektyvumo kriterijaus.
Neužtikrindama efektyvios gamybos apimties, monopolija iškreipia ir išteklių paskirstymą tarp ūkio šakų. 1930 m. Bėgyje robinson dėstė kembridže , išleido knygas ir begalybę straipsnių, dalyvavo dž. M. Keinso būrelyje ratelis , bendradarbiavo su leiboristų partija ir be viso to suspėjo pagimdyti dvi dukteris. 1937 m. Ji jau buvo pilnateisiu lektoriumi universitete. (4). Ypatingi j. Robinson santykiai susiklostė su amerikiečiu edvardu chamberlin’u. J. Robinson paskelbė knygą ,,netobulos konkurencijos ekonomikos teorija 1933 m. , o e. Chamberlin’as – monopolistinės konkurencijos teorija (1933 m. ). Abu darbai pasirodė vienu metu ir tarp autorių kilo ginčas ne tik esmės, bet ir indėlio į problemos sprendimą klausimais. Abu ekonomistai nagrinėjo beveik panašią problematiką, tiesa, šiek tiek skirtingais aspektais, nors ir rėmėsi ta pačia mainų koncepcija bei naudojo tą patį neoklasikinės krypties aparatą – ribinio naudingumo ir ribinio produktyvumo teorijas, abu priėjo pagal prasmę ir reikšmę artimas išvadas, tačiau polemika tarp jų tęsėsi visą gyvenimą. (1) ,,pagrindinis skirtumas tas, kad dž.
