Emigracijos žala Lietuvių kalbai

Emigracijos žala Lietuvių kalbai. Gimtosios kalbos išsižadėjimas žalingas žmogui ir tautai. Emigravęs žmogus netenka tautinio savitumo, tapatybės, praranda savimonę. Tautos kalba nyksta su kiekvieno žmogaus išvykimu.

Tautos kalba nyksta su kiekvieno žmogaus išvykimu. Lietuvių tautinei kultūrai gresia išnykimas, kaip ir daugeliui kitų pasaulio kultūrų. Vis labiau įsibėgėjant globalizacijai, pasaulyje įsitvirtina masiškiausios kalbos: anglų, ispanų ir kinų. Dalis emigrantų, išvykę į užsienį, nepagalvoja apie savo vaikų ateitį. Tėvų draugų dukra Karina eina į lituanistinę mokyklą savaitgaliais, tačiau ką gi reiškia tos dvi dienos, kai kitas penkias dienas ji mokosi anglų kalbos. Patys tėvai nustemba, kai dukra pradeda kalbėti išdarkyta kalba, vienas žodis angliškai, kitas - lietuviškai. Tačiau jokių veiksmų nesiima. Karina teigia, jog jai lengviau kalbėti, rašyti anglų kalba. Žmonės vis mažiau dėmesio skiria savo gimtajai kalbai. Lietuvoje daugėja kompanijų, atsisakančių lietuvių kalbos ir verčiančių savo darbuotojus lietuvius kalbėti angliškai ar lenkiškai. Dėl tos pačios priežasties jauniems lietuviams, siekiantiems karjeros ir turto, neverta skirti laiko susipažinimui su tautine kultūra, savo gimtosios kalbos turtingumu bei subtilybėmis.

Lietuvybei gresia išnykimas. Neabejotinai didžiausias Lietuvos turtas - jos žmonės.