Veiksniai, darantys neigiamą įtaką, lietuvių kalbai ir kultūrai

Įvadas. Trumpai apie lietuvių kalbą. Pavojų kalbai keliančios priežastys bei jų įtaka kalbos kaitai. Globalizacijos įtaka kalbai. Tinklaraščių kalbos ypatumai. Emigracijos įtaka lietuvių kalbai. Svarba prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio pasaulio. Išsaugoti kalbą reiškia išsaugoti tautą. Netaisyklingas lietuvių kalbos vartojimas. Barbarizmai. Hibridai. Semantizmas. Vertalai. Išvados. Literatūra.

Rasime kuo daugiau naudingos informacijos apie lietuvių kalbai ir jos kultūrai kylančius pavojus.

Darbą sudaro du skyriai: pirmame aprašomi veiksniai, keliantys pavojų lietuvių kalbai, o antrajame aprašomos dažniausios kalbos kultūros klaidos, kurios niokoja kalbą.

Rengdamos šį darbą remsimės internete rasta medžiaga bei studijų darbų metodiniais nurodymais.

Autorių indėlis: Ignė ir Goda kartu ieškojo informacijos ir sutvarkė projektą kompiuteriu bei jį atspausdino, taip pat patarėme viena kitai, ką galima būtų pakeisti bei kuo darbą galima papildyti.

Lietuviai yra linkę vartoti daug įvairių užsienietiškų žargonų (žargonas - kurios nors socialinės ar profesinės grupės kalba, kurioje gausu žodžių ar posakių, nederančių su bendrinės kalbos normomis), nors turi ir gražių lietuviškų. Tendencijas aiškiai „diktuoja“ televizijų realybės šou ir jaunųjų atlikėjų dainos, sparčiai internete populiarėjantys vaizdo dienoraščiai, kuriuose nesilaikoma jokių kalbos normų. Pavyzdžiui, pastaruoju metu greitai kopiančio į populiarumo viršūnę hip-hop‘o atlikėjo reperio Konstantino Kiverio, geriau žinomo „Lilo“ pseudonimu, daina “Jaunas ir durnas”, skatina žargonybę. „Jei jibašint, tai jibašint morfijų/ Ir jokio dėkui, pochuiste dėk xuj“, šios ištraukos žodžiai puikus to pavyzdys, kadangi tai tarsi perteikia mintį rusiškais žodžiais. Paprasčiausiai, svetimybė „Jibašint“ galėjo būti pakeista pačiu priimtiniausiu lietuvišku žodžiu – naudoti ar vartoti. Muzikos kūrinių tekstai nėra kontroliuojami jokios valstybinės institucijos, tačiau neretai užkliūva lietuvių kalbos ekspertams ir puoselėtojams. Vis dėlto kalbininkų nuomonės žargono klausimu išsiskiria. Vieni piktinasi “negražia jaunimo kalba”, kiti linkę nesikišti, pabrėždami, kad kiekvienas turime teisę šnekėti taip, kaip norime.

Pavyzdžiui, neseniai išgarsėjęs internetinio dienoraščio autorius Edvinas Navickas („The3dvinas“) visiškai nesirūpina dėl savo kalbos kultūros. Jo pasisakymuose gausu rusų kalbos kilmės keiksmažodžių ar tiesiog bet kurios kitos kalbos vaizdingų išsireiškimų, o tai, kaip žinome, yra svetimybės ir nepagarba nacionalinei kalbai.

Pvz.: suaktyvinti, aktyvumas; suorganizuoti, organizavimas; susisteminti, sisteminis, sistemingas; išpakuoti, supakuoti, supakavimas, pakuotė.

Pvz.: Vienas toks kompiuterio išduotas (= pateiktas, parodytas) vaizdas yra 22 puslapyje. Vadovai neigia turį kokių nors įsiskolinimų (= skolų). Įmonė įsiskolinusi bankui (= turi skolų, skolinga, prasiskolinusi bankui). Įmonė vis išleidžia (= gamina) prastos kokybės produkciją. Buvo pasitarimas dėl lėšų nukreipimo (=  skyrimo) ūkio išlaidoms dengti.

Radome informacijos apie šiuolaikinę lietuvių kalbą ir kultūrą bei apie tai su kokiomis kalbos klaidomis dažniausiai susiduriame kiekvieną dieną.

Radome įdomių straipsnių apie kitų šalių poveikį mūsų kultūrai bei jos raidai ir taip pat apie lietuvių kalbos likimą, jei nesiimsime atitinkamų priemonių dėl jos darkymo bei žeminimo.

Sužinojome, kad norėdami sumažinti pavojų, kuris kiekvieną dieną kyla lietuvių kalbai, turime būti sąmojingi ir suprasti, ką kiekvienam iš mūsų reiškia kalba, jos buvimas ir išskirtinumas. Turime nuspręsti kokią įtaką kalba daro mūsų tautiškumui bei kasdieniniam gyvenimui. Juk kalba- tai mūsų tautos išskirtinis turtas, kuriuo galime didžiuotis ir privalome puoselėti bei tobulinti.