Kaip vaizduojama emigranto dalia XX amžiaus II-osios pusės lietuvių literatūroje?

Kaip vaizduojama emigranto dalia XX amžiaus II osios pusės lietuvių literatūroje. Namų ilgesys – tai vienas iš stipriausių jausmų , kamuojančių emigrantą. Emigranto dalia – sunki , rutiniška , netgi nuobodi. Emigracija kiekvieną paveikia skirtingai.

XX amžius buvo ypač sunkus metas visame pasaulyje. Dviejų pasaulinių karų kamuojamas pasaulis vertė bėgti žmones į svečias šalis ir slėptis nuo žiaurumų. Iš valstybių dingdavo ne tik žmonės, bet ir besikurianti kultūra. Šios katastrofos pridarė milžiniškų nuostolių Lietuvos kultūrai. Taip jau nutiko, kad patiems įspūdingiausiems literatūros kūriniams ar lietuviškai kultūrai labiausiai nusipelnė Jungtinės Amerikos Valstijos ar Vokietija – būtent šiose šalyse telkėsi daugiausiai kūrėjų. Dabar žvelgiant į kai kurių autorių kūrybą galima pastebėti, kad tai - vakarų modernizmo atspindys arba nostalgiški prisiminimai apie Tėvynę. Šiandieną noriu įrodyti šiuos du mano išsakytus teiginius, iliustruodama juos XX amžiaus II-osios pusės lietuvių rašytojais, kurie kūrė emigracijoje ir savo kūryboje parodė to laikmečio emigrantą.

Namų ilgesys – tai vienas iš stipriausių jausmų, kamuojančių emigrantą. Senovės Graikijos dramaturgas Euripidas yra pasakęs, kad pati didžiausia nelaimė yra netekti savos tėvynės.