Fiodoras Dostojevskis Nusikaltimas ir bausmė aprašymas

Fiodoras Dostojevskis Nusikaltimas ir bausmė aprašymas.

Individas neretai atsiduria pasirinkimų kryžkelėje. Pasaulio pokyčiai, vidinė būsena, įsitikinimai – veiksniai, darantys įtaką žmogaus apsisprendimui. Tai verčia žmogų spręsti dilemą tarp to, kaip jis nori ir kaip privalo elgtis. Individo, atsidūrusio pasirinkimo kryžkelėje, situacija atskleidžiama intelektualinės – filosofinės lyrikos atstovo Vinco Mykolaičio – Putino eilėraštyje „Skrisk, are“.

Jis jaučiasi silpnas, kad nesugeba būti savo gyvenimo šeimininku, nes yra veikiamas racionalių socialinio pasaulio veiksnių. Kita vertus, jis jaučiasi silpnas, nes nesugeba įveikti planuotus žmogžudystės įvykdymo barjerus savo psichikoje. Jis yra itin geros nuomonės apie save, todėl socialinė aplinka, žeminantį jo išdidų ego, tampa priešiška terpe. Raskolnikovas kontroliuoja savo jausmus ir niekam neišpasakoja išgyvenimų. Suvokdamas ir aiškiai parodydamas savo pranašumą bendraamžių atžvilgiu, Rodionas sunkiai pakelia skurdą ir nepriteklių, kurie stabdo jo socialinį augimą visuomenėje. Nepalanki socialinė terpė varžo protagonisto gabumus ir galimybę pasireikšti akademinėje aplinkoje. Nepriteklius parodo paradoksalią civilizacijos tikrovę, kur vertinami ne individo gabumai, o jo finansinė gerovė. Raskolnikovas suvokia, kad be pinigų jis yra niekas socialiniame pasaulyje ir jo gabumų niekam nereikia. Be mokslų, darbo ir pragyvenimo šaltinio, jis po truputį tampa neurotišku ir atgrasiu jam priešiško pasaulio atžvilgiui. Neurozė, kurią iškelia Horney, turi ne tik kultūrinę išsivystymo prigimtį, bet ir yra pateikiama kaip būdas išgyventi sociume. Tai padeda Raskolnikovui gyventi įsikibus išsikeltą idėją, kokia ji liguista ar beviltiška atrodytų iš šalies. Horney teigia, kad kuo „<...> beviltiškiau žmogus jaučiasi susipainiojęs sudėtinguose savo baimės ir gynybos mechanizmo pinklėse, juo stipriau jam tenka įsikibti į savo klaidingą vaizdinį <...>, juo įnirtingiau jis instinktyviai atmeta net tiesiogines ar švelnias užuominas, jog jam kažkas negerai ir jam reiktų pasikeisti.

Lemiamas psichinis išsibalansavimas patiriamas protagonistui sužinojus apie rengiamas sesers ir gerokai vyresnio dvarininko vestuves, kurios rengiamos dėl išskaičiavimo ir noro broliui padėti finansiškai. Ši žinia sukelia gilius neigiamus jausmus, išryškėjusią neurozę ir pyktį, dėl kurių Raskolnikovas ryžtasi nusikaltimui.

Jis tampa įtarus, bailus, dar labiau įnyksta į save. Rodioną pradeda kankinti baimė būti demaskuotam ir nuteistam už įvykdytą nusikaltimą. Todėl protagonistas suserga ne tik dvasiškai, bet ir fiziškai. Jį kankiną sukilusi temperatūra, karštinė, aptemusi sąmonės būsena. Raskolnikovo elgesys tampa neurotišku ir panašiu į pamišimą. Tačiau pamišimo simptomus nėra lengva pastebėti, nes romane iškeliama mintis, kad: „<...> ypatingo sutrikimo pamišėlių organizmuose nėra, o kad pamišimas yra, nurodo taip sakant, loginė klaida, klaida mąstyme, neteisingas požiūris į daiktus“ (FD, p. 399).

Viskas prasidėjo nuo socialistų pažiūros. Žinoma jų pažiūra: nusikaltinimas esąs protestas prieš visuomenės santvarkos nenormalumus ir jokių priežasčių jie nepripažįsta. Aš tau jų brošiūrėles parodysiu: viskas jiems esą todėl, kad „aplinka sudarkė“- nieko daugiau.