Genealoginė pasaulio kalbų klasifikacija

Pasaulyje priskaičiuojama apie 3000 kalbų. Taip pat, iki šiol dar nėra nustatytų tvirtų lingvistinių kalbos ir tarmės atskyrimo kriterijų. Todėl vienų ta pati kalba gali būti laikoma savarankiška, o kitų – tam tikra tarme. Lenkų kalbininko Milevskio bendrosios kalbotyros apybraižoje suminėtos 37 kalbų šeimos ir keletas grupių bei atskirų kalbų.

Pasaulio kalbos yra labai įvairios jas vartojančių žmonių skaičiumi. Vienomis jų šneka šimtai milijonų žmonių, o kitomis – vos keliolika gyventojų. O susiklosčius nepalankioms sąlygoms, kai kurios kalbos išnyksta. Nemažai mirusių kalbų yra žinoma iš likusių tų kalbų rašto paminklų.

Kalbotyrai yra svarbu nustatyti pagrindinius visų kalbų struktūros skirtumus ir bendrumus, pagal tai jas sugrupuoti, suklasifikuoti. Kalbos moksle dažniausiai naudojamos yra genealoginė, arba genetinė, ir tipologinė klasifikacijos.

šio darbo metodika – aprašomoji. Darbo tikslai : aprašyti genealoginę kalbų klasifikaciją, jos pradžią ir pradininkus, taip pat aprašyti didžiausias kalbų šeimas.

Rašydama darbą rėmiausi knygomis j. Palionio kalbos kultūros pradmenys , z. Zinkevičiaus kalbotyros pradmenys bei a. Reformatskio kalbotyros įvadas. Taip pat naudojausi internetinėmis enciklopedijomis http://en. Wikipedia. Org , http://encyclopedia. Com bei http://encarta. Msn. Com , taip pat internetiniais puslapiais http://palepe. Tinklapis. Lt , http://moscovia. Narod. Ru , http://ualgiman. Pirmasis mėginimas nustatyti giminingų kalbų grupes priklausė juozapui-justui skaligeriui. 1610m. Išėjo skaligerio veikalas diatriba de europeorum linguis ( pasikalbėjimas apie europos kalbas ), kur autoriui žinomų europos kalbų ribose nustatoma 11 kalbų-motinų : keturios didžiosios – graikų, lotynų (su romanų), teutonų (germanų) ir slavų kalbos, ir septynios mažosios – epirotų (albanų), airių, kimbrų (britų) su bretonų, totorių, finų su loparų, vengrų ir baskų kalbos.

Platesnę, bet ne tokią tikslią, kaip skaligeris, kalbų klasifikaciją davė gotfridas-vilhelmas leibnicas, suskirstęs jam žinomas kasiekdami padėti susipažinti su įvairiomis kalbomis, xviii amžiuje ir xix amžiaus riboje atsiranda daugiakalbiai verčiamieji – gretinamieji žodynai. Pirmas toks leidinys buvo išleistas rusijoje, pavadintas lyginamieji visų kalbų ir tarmių žodynai. , kur, verčiant rusiškus žodžius į visas prieinamas kalbas, buvo surinktas 200 europos ir azijos kalbų katalogas .