Kalbų klasifikacija

Kalbų klasifikacija, Šleicherio genealoginis medis, prokalbė, bangų teorija. Kalbų klasifikacija. Genealoginė kalbų klasifikacija (I). Genealoginė kalbų klasifikacija (II). Genealoginė kalbų klasifikacija (III). Genealoginė kalbų klasifikacija (IV). Genealoginė kalbų klasifikacija (V). Genealoginė kalbų klasifikacija (VI). Genealoginė kalbų klasifikacija (VII). Genealoginė kalbų klasifikacija (VIII). Tipologinė kalbų klasifikacija (I). Tipologinė kalbų klasifikacija (II). Tipologinė kalbų klasifikacija (III). Tipologinė kalbų klasifikacija (IV). Tipologinė kalbų klasifikacija (V). Tipologinė kalbų klasifikacija (VI). Tipologinė kalbų klasifikacija (VII). Tipologinė kalbų klasifikacija (VIII). Tipologinė kalbų klasifikacija (IX). Tipologinė kalbų klasifikacija (X). Tipologinė kalbų klasifikacija (XI). Tipologinė kalbų klasifikacija (XII). Augustas Šleicheris (1821 – 1868) (I). Augustas Šleicheris (II). Prokalbė. Prokalbių skirstymas. Kitos prokalbės. Lietuvių prokalbė. Bangų teorija. Šaltiniai.

Kalbų klasifikacija, Šleicherio genealoginis medis, prokalbė, bangų teorija.

Kalbų klasifikacija Šleicherio genealoginio medžio teorija Prokalbė Bangų teorija.

Šiuo metu kalbos moksle populiariausios yra dvi kalbų klasifikacijos: Genealoginė Tipologinė.

Ši klasifikacija remiasi kalbų bendra kilme, jų giminyste. Giminiškos yra tos kalbos, kurios kilusios iš vieno bendro šaltinio, vienos kalbos, vadinamos prokalbe.

Šaka – mažesnis klasifikacijos vienetas, apimantis dar artimesnes kalbas giminaites negu šeima. Pavyzdžiui, iš indoeuropiečių šeimos kalbų išskiriamos tokios jos šakos, kaip baltų, slavų, germanų, romanų ir kt.

Tose kalbose, kurios turi daug tapačių ar bendrų pagrindinio leksikos fondo žodžių, paprastai būna ir tam tikrų gramatikos bendrybių: liet. nešu – rus. несу neš-ame – Нес-eм Neš-ate – нес-eme Neš-ti – нес-mu.

Dar didesnį panašumą, net sutapimą, pastebėsime, palyginę lietuvių ir latvių veiksmažodžio formas: liet. mazgojuos(i) – latv. mazgājos mazgojies(i) – mazgājies mazgojas(i) – mazgājas mazgojamės – mazgājamies mazgojatės – mazgājaties mazgojas(i) - mazgājas.

Vokiečių filologas-romantikas Frydrichas Šlėgelis visas kalbas suskirstė į du tipus: fleksines ir afiksines.

Netrukus šlėginę klasifikaciją patobulino žymus vokiečių lingvistas Vilhelmas Humboltas, kuris visas pasaulio kalbas suskirstė į keturis pagrindinius tipus: fleksines, agliutinacines, izoliacines, inkorporacines.

Išorine fleksija reiškiami gramatiniai žodžių junginiai, o vidine – žodžių formos ir formų gramatinės reikšmės.