Globalizacija projektas

Globalizacija. Globalizacija – visuotinė. Globalizacija išskiria keletą pagrindinių formų. Kultūrinė globalizacija – kultūrų maišymasis tarpusavyje, skirtingų kultūrų pažinimas. Politinė globalizacija – valdymo formos, tarptautiniai politiniai santykiai. Technologinė globalizacija – technologijos pažanga, bendri technikos laimėjimai. Mokslinė globalizacija – visuotinis švietimas, mokslo pažanga. Globalizacijų gali būti įvairių, visos jos susijusios su žmonių tarpusavio gerove. Globalizacijos teigiamos – neigiamos savybės. Globalizacija, kaip ir kiekvienas reiškinys. Globalizacijos privalumai Didėja santaupų ir investicijų paskirstymo ir panaudojimo efektyvumas. Globalizacijos trūkumai Finansinių rinkų nestabilumas. Teigiamos pasekmės Masto ekonomija Produktų. Neigiamos pasekmės Socialinė poliarizacija atskirose šakose bei tarp valstybių pasaulyje. Globalizacija yra sudėtingas.

Globalizacija – visuotinė politinė, ekonominė ir kultūros integracija bei unifikacija. Šiam procesui galima skirti pokytį, vykstantį socialinėje plotmėje ir pasireiškiantį pasaulio mastu. Ji sukuria daugybę problemų, kurios keičia visuomenę ir kurias vadiname globalinėmis pasaulio problemomis. Kitą vertus, globalizacija dar naudojama apibrėžti įvairiausius informacijos procesus, bei intesyvejančius tarpusavio ryšius.

Kultūrinė globalizacija – kultūrų maišymasis tarpusavyje, skirtingų kultūrų pažinimas.

4. Technologinė globalizacija – technologijos pažanga, bendri technikos laimėjimai.

Mokslinė globalizacija – visuotinis švietimas, mokslo pažanga.

Globalizacijų gali būti įvairių, visos jos susijusios su žmonių tarpusavio gerove.

Teigiamos pasekmės: Masto ekonomija; Produktų įvairovės gausėjimas; Spartesnė pažangių technologijų sklaida; Poreikis plėsti socialines paslaugas – švietimą, sveikatos apsaugą, socialinę rūpybą; Viešųjų išteklių gausėjimas, būtinas socialinėms ir ekologinėms problemoms spręsti, infrastruktūrai plėsti.

Neigiamos pasekmės: Socialinė poliarizacija atskirose šakose bei tarp valstybių pasaulyje; Nacionalinių vyriausybių ir vietinių bendruomenių vaidmens silpnėjimas; Staigus tradiciniu verslo šakų nykimas, urbanizacija, tradicinės gyvensenos irimas; Nedarbo didėjimas nykstant tradicinėms apsaugotoms šakoms (silpnose šalyse) ir perkeliant brandžių technologijų gamybą į pigesnio darbo šalis (industrinėse šalyse); Ekologinių problemų aštrėjimas.