Grybų karalystė projektas

Grybų karalystė. Tikslas. Grybų rūšys. Grybo sandara. Grybų dauginimasis. Grybų reikšmė. Valgomi grybai Lietuvoje. Valgomi grybai. Baravykas (lot. Boletus). Tikrasis kazlėkas (lot. Suillus luteus). Juosvažvynis raudonviršis (lot. Leccinum versipelle). Lepšė (lot. Leccinum). Voveraitės (lot. Cantharellus cibarius). Pelkinė ūmėdė (lot. Russula paludosa). Nevalgomi (nuodingi) grybai. Paprastoji musmirė (lot. Amanita muscaria). Žalsvoji musmirė (lot. Amanita phalloides). Išvada. Šaltiniai.

Grybų sąvoka Grybų rūšys Grybo sandara Grybų dauginimasis Grybų reikšmė Valgomi grybai Lietuvoje Nevalgomi grybai Išvada.

Supažindinti su grybų karalyste, bei su dažniausiai pasitaikančiomis grybų rūšimis Lietuvoje (Raseinių rajone – Paūpio miške).

Vienaląsčiai – (pvz-miėlės) Kepurėtieji – (pvz-baravykai) Pelėsiniai – (pvz-pelėsiai) Parazitiniai – (pvz-geltonpintė).

Nelytinis dauginimasis - Dauguma grybų dauginasi sporomis, kurias išnešioja vėjas arba vanduo. Kai sporos pakankamai subręsta jos išbyra iš ląstelių ir pasisėja. Vienaląsčių grybų dauginimasis – vienaląsčiai grybai dauginasi pumpuravimo būdu: ant organizmo ląstelės atsiranda mažas kauburėlis, kuris laikui bėgant didėja, kol atsiranda nauja ląstelė. Naujai susidariusi ląstelė gali likti prikibusi arba atsiskyrti. Lytinis dauginimasis – prasideda susiliejus skiralyčiu individų hifams. Atsiranda diploidinis hifas, sudarantis diploidines, nepalankiems veiksniams atsparias zigotas. Vyksta mejozė ir susidaro rekombinandinės haploidinės sporots, kurias išnešioja vėjas ir vanduo.

Taigi, grybų karalystė yra tikrai gan didelė ir įvairi. Paūpio miške vyrauja baravykai, raudonviršiai, lepšiai, voveraitės, kazlėkai, ūmedės, bei nuodingi grybai musmirės, žalsvojos musmirės.