Grybų karalystė prezentacija

Grybų karalystė. Grybai - didelė gyvų heterotrofinių organizmų grupė. Grybų sandara. Grybą sudaro. Trama. Egzistuoja skirtinga grybų tramos konsistencija tvirta. Augimo sąlygos. Grybams augti reikalingi mineraliniai makroelementai (anglis. Grybų mityba ir gyvensena. Grybai, kitaip negu augalai, neturi chlorofilo ir maistą jie gauna iš augalų ir gyvūnų. Grybų grupės. Daugelio grybų mitybos  dauginimosi. Pagal mitybos ryšius biomikotrofai. Grybų reikšmė ekosistemoje. Grybai drauge su bakterijomis ir smulkiais gyvūnais spyglius. Grybų reikšmė mityboje. Grybai – vieni seniausių žmogaus valgomų produktų. Grybų panaudojimas ir kenksmingos jų veiklos pasekmės. Parazitiniai grybai sukelia ligas augalams ir žmonėms. Įdomūs faktai. Šiandien grybų priskaičiuojama per 100 000 rūšių. Net 80 % augalų su grybais sudaro mikorizę.

Grybai - didelė gyvų heterotrofinių organizmų grupė. Anksčiau ji buvo laikyta augalų dalimi, bet vėliau išskirta į atskirą – Grybų karalystę. Grybai suskirstyti į keturis skyrius: zigomicetai aukšliagrybiai papėdgrybiai grybšiai.

Grybą sudaro: Hifas Trama Grybiena Grybo kotas Vaisiakūnis Bazė Kepurėlė Apvalkalas Himenis Volva (Apvalkalo išnara) Himenoforas Šydas Kutikulė Sklerotis Lakšteliai Sporos.

Egzistuoja skirtinga grybų tramos konsistencija: tvirta, glebi, labai kieta arba trapi, plaušinga, vatiška, mėsinga. Kai kurių grybų rūšių trama, vykstant oksidacijos procesui, keičia spalvą. Perpjovus, perlaužus ar tik prisilietus, ji paraudonuoja, pamėlynuoja, pavyzdžiui, raudonviršis per kelias valandas pasikeičia nuo mėlynai violetinės iki tamsiai rusvos spalvos. Tačiau daugumos grybų trama spalvos nekeičia. Kai kurie grybai, pvz., piengrybiai išskiria sultis.

Grybams augti reikalingi mineraliniai makroelementai (anglis, azotas, fosforas, kalis), mikroelementai (geležis, manganas, varis, boras, kobaltas) ir kitokios medžiagos. Jų augimui reikalingas nevienodas šilumos, šviesos kiekis, skirtinga CO2 ir kitų dujų apykaita, kitoks substrato rūgštingumas, nevienodas drėgmės kiekis (piengrybiai, musmirės auga, kai žemės drėgnumas yra 10 %, kai kurioms ūmėdėms, trimitėliams – ne mažiau kaip 40 %, pievagrybiams, baravykams, rudmėsėms – ne mažiau kaip 60 %) mat grybiena minta osmoso būdu, t. y. visu paviršiumi, todėl jai kenkia ir per mažas, ir per didelis drėgmės kiekis.

Grybai, kitaip negu augalai, neturi chlorofilo ir maistą jie gauna iš augalų ir gyvūnų. Dauguma grybų tai saprotrofiniai skaidytojai, padedantys ekosistemose vykti medžiagų apykaitai, bet kai kurie grybai parazituoja, ypač ant augalų, ir ant gyvūnų. Grybai dauginasi sporomis. Daugindamiesi ore išbarsto mažutes sporas iš lakštelių. Nusileidusios tinkamoje vietoje sporos suformuoja grybieną ir išauga naujas grybas.