Gyvūnų rūšių nykimo problemos referatas

Įvadas. Gyvūnų rūšių nykimas. Gyvenamųjų vietovių pakitimai. Aplinkos užteršimas. Svetimų rūšių įtaka. Klimato kaita. Lietuvoje nykstantys gyvūnai. Gyvūnų apsaugos priemonės. Lietuvos rodonoji knyga. Laukinės gyvūnijos apsaugos įstatymas. Išvados. Informacinių šaltinių sąrašas.

Viena didžiausių buveinių nykimo yra žemės ir miško ūkis. Ūkiai naudoja daug įvairiausių pesticidų, miškai yra paverčiami dirbamais laukais, dažnai ūkininkai norėdami gauto didesnę nauda naikina gyvūnus pvz. gyvulių augintojai medžioja plėšrūnus.

Transporto priemonių tarša miestuose - didžiausia. To kaltininkai, oro teršėjai, automobilių vidaus degimo varikliai. Transporto priemonių tarša Autotransporto tarša šiuo metu sudaro apie 70- 80% visos oro taršos visuose didžiuosiuose miestuose.

Klimato kaita iš gyvybės žemėlapio ištrynė jau ne vieną rūšį. Klimato kaita įvairias gyvybės formas veikia skirtingai. Poveikis labiausiai priklauso nuo regiono, gyvenamosios aplinkos. Klimato kaitos įtaka nereiškia to, jog klimatas tiesiog per daug sušyla ir gyvūnai pradeda nykti. Kartais iš pažiūros smulkūs klimato pokyčiai sukelia sudėtingas grandinines reakcijas. Pavyzdžiui, žemės ašigaliuose atšilimas tiesiogiai pasireiškia tirpstančiais ledynais. Ledas virsta vendeniu, kurio kiekis nenumaldomai didėja. Tai neišvengiamai keičia tuose regionuose gyvenančių gyvūnų įpročius. Kinta per daugybę metų nusistovėję paukščių ir kitų gyvūnų migracijos dėsniai, pastebimi kiti gamtos ciklų pokyčiai. Visa tai sutrikdo tarprūšinius gyvūnų ir augalų santykius, kurie gyvybės piramidėje yra esminiai. Užtenka vieno pokyčio bet kurioje piramidės dalyje, ir visoms rūšis atsiranda pavojus.

Padidėjęs vandens kiekis be abejo niekaip nekenkia jūros gyventojams. Kita vertus, po vandeniu gyvenantys susiduria su kitomis klimato kaitos nulemtomis problemomis. Atmosferoje auga anglies dvideginio koncentracija. Dėl to didesnius jo kiekius sugeria vandenynai. Į vandenį patekęs per didelis anglies dvideginio kiekis mažina kitų svarbių cheminių junginių kiekį. Pavyzdžiui, jūroje gyvenantiems koralams, moliuskams ar planktonui yra reikalingas tam tikras karbonato jonų kiekis, kurį naudodami šie gyvūnai formuoja savo kiautus. Koralams, pavyzdžiui, svarbi ne tik cheminė vandens sudėtis, bet ir jo temperatūra. Mokslininkų manymu, ramiajame vandnyne egzistuoja natūralūs procesai, neleidžiantys vandens temperatūrai pakilti daugiau nei 31 laipsnį. Viršijus šią saugią ribą prasideda negrįžtami koralams pražūtingi procesai.

Išviso Lietuvoje nykstančiomis rūšimis laikomos 253 gyvūnų rūsys. Tarp jų – 23 žinduolių, 80 paukščių, 128 vabzdžių.

Lietuvos laukinius gyvūnus gina Lietuvos laukinės gyvūnijos apsaugos įstatymas.