Ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinis aktyvinimas pasitelkiant sporto renginius

Įvadas. Fizinio aktyvumo reikšmė ikimokyklinėje įstaigoje teoriniu aspektu. Fizinio aktyvumo samprata ir jo įtaka sveikatai. Fizinio aktyvinimo svarba ikimokyklinio amžiaus vaikų vystymuisi ir raidai. Sporto renginiai, kaip fizinio aktyvinimo priemonė ikimokykliniame amžiuje. Sporto renginių rūšys ir organizavimo principai. Pedagogo vaidmuo, fiziniam ikimokyklinukų aktyvinimui, pasitelkiant sporto renginius. Pedagogų požiūrio į ikimokyklinukų fizinį aktyvinimą sporto renginių metu empirinis tyrimas. Tyrimo metodologija. Tyrimo rezultatai. Išvados. Literatūra.

S. Burvytė (2016) pastebi, kad gyvenimo kokybė ir sveikata priklauso nuo ikimokykliniame amžiuje lėmusių besiformuojančio elgesio ir gyvensenos pagrindų. Pasak R.J. Shephard (2018), žmogaus vystymuisi įtakos turi vaikystėje suformuotas požiūris ir skatinimas užsiimti fizine veikla, nes vaikystė įvardijama svarbiausiu raidos laikotarpiu.

Kad vaikai būtų sudominti ir įtraukti į ilgalaikį fizinį aktyvumą, ypač svarbi veiklos įvairovė. Kadangi ikimokyklinėje įstaigoje vaikai praleidžia didžiąją dalį dienos, mokytojo požiūris į vaiko aktyvumą turi būti vienas iš prioritetų. Nuo mokytojo kompetencijos, gebėjimo sukurti fizinį aktyvumą stimuliuojančią aplinką ir situacijas, kuriose vaikai norėtų išbandyti ir tyrinėti judesius ir veiksmus, kurti ir žaisti įvairius žaidimus, priklauso vaikų motyvacija būti fiziškai aktyviais.

Fizinio aktyvinimo formų yra daug, tačiau sporto renginys yra vienas iš priemonių, kuris ikimokyklinio amžiaus vaikui yra priimtinas, suprantamas kaip sporto šventė. Vaikams, norint suformuoti stabilius sveikos gyvensenos įgūdžius ar įpročius, kūno kultūros pamokų neužtenka, pavienių renginių taip pat nepakanka. Fizinio aktyvumo renginiai yra reikalingi ir pedagogai turėtų nepamiršti, kad tai turėtų būti ne tik spalvingos, triukšmingos, perdėm išreklamuotos išpūstos akcijos, bet tikslingai apgalvotas renginys, kuris skatintų fizinę veiklą.

Apie kūno kultūros, fizinio aktyvumo, judėjimo naudą diskutavo O. Batutis ir L. Gadeikis (2009), S. Dadelo et al. (2011), A. Šarkauskienė (2013), sveikatos ugdymą mokykloje ir kompetencijas R. Jankauskienė ir B. Miežienė (2011), V. Juškelienė ir kt. (2011). Lietuvos mokslininkų darbuose atskleidžiami ir sunkumai kūno kultūros pamokose (Stoškus ir Adaškevičienė, 2012; Trinkūnienė ir Kardelienė, 2013). Užsienio tyrėjai akcentavo kūno kultūros pamokų žemą statusą (Christodoulou, 2010; Jenkinson & Benson, 2010; Hardman, 2011). Buvo tiriama fizinio aktyvumo materialiniai ištekliai, priemonės bei edukacinė aplinka (Hardman, 2008). Mokytojo, kaip edukacinio veiksnio poveikį mokinių požiūriui į kūno kultūrą, fizinės saviugdos poreikiui formuotis atskleidė S. Poteliūnienė (2000, 2004), S. Poteliūnienė ir kt. (2012). Šio darbo reikšmingumas tame, kad mažai analizuota sritis pedagogų požiūris į ikimokyklinukų fizinį aktyvinimą. Todėl reikalingi tyrimai, kurie atskleistų esamą situaciją ir sudarytų sąlygas kelti tyrimo problemą – koks pedagogų požiūris į sporto renginius, kaip vieną iš galimų priemonių ikimokyklinukų fiziniam aktyvinimui?

Tyrimo tikslas – atskleisti pedagogų požiūrį į ikimokyklinukų fizinį aktyvinimą pasitelkiant sporto renginius.

2. Išsiaiškinti sporto renginių svarbą fiziniam aktyvinimui, kuriant stimuliuojančią aplinką ir taikant skatinančius metodus.

3. Išsiaiškinti pedagogų požiūrį į sportinius renginius, kaip ikimokyklinukų fizinį aktyvinimą skatinančią priemonę.

Duomenų analizė: mokslinės, metodinės literatūros šaltinių analizė. Kokybinė turinio/kontentinė (content) analizė.

Tyrimo dalyviai. Tyrimas atliktas 2021 m. lapkričio mėn. Interviu vyko Mažeikių miesto lopšelyje-darželyje ,,X“. Į interviu klausimus atsakė 7 informantai.

Gerinti sveikatą, išlikti sveikiems, žvaliems, energingiems, o svarbiausia – tobulinti organizmo rezervines galimybes galime sveika gyvensena ir fiziniu aktyvumu. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, 10 proc. žmogaus sveikatos lemia sveikatos priežiūra, po 20 proc. – paveldimumas ir aplinka, o 50 proc. – gyvenimo būdas. Dauguma žmonių sąmoningai suvokia fizinio aktyvumo reikšmę (Kidulaitė, 2021).

Sporto terminų žodyne (STŽ, 2002) pažymima, kad fizinis aktyvumas (FA) – tai griaučių raumenų sukelti judesiai, kuriuos darant energijos suvartojimas yra didesnis nei ramybės būsenos. Panašiai fizinį aktyvumą apibūdina ir užsienio autoriai (Bouchrd, Blair, Haskell, 2012; Kanados fizinio aktyvumo gairės, 2012): tai pirmiausia kūno judėjimas, kurį sukelia griaučių raumenų susitraukimas, kuris lemia padidėjusį organizmo energijos suvartojimą.