Fizinio ugdymo samprata, sąvokos

Fizinio ugdymo samprata , sąvokos kūno kultūra , fizinis aktyvumas , sveikatą stiprinantis fizinis. Fizinio aktyvumo įtaka vaiko sveikatai. Ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinio ugdymo tikslas ir uždaviniai. Ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinės raidos ypatumai. Fizinių savybių ugdymas. Šiandienos ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos būklė. Ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinio ugdymo pratybų struktūra , jų organizavimo ypatumai. Pratybos lauke. Rikiuotės ir tvarkos pratimai. Bendrųjų pratimų parinkimas , pr. Kompl.(. ( BP. Pagrindinių judesių klasifikacija. Pagrindinių judesių mokymo metodika. Vaikų fizinės veiklos organizavimo metodai. Judriųjų žaidimų organizavimas. Fizinės veiklos analizė ir ypatumai , atsižvelgiant į vaikų amžių. Fizinio krūvio nustatymas. Fizinio krūvio diferencijavimas ir individualizavimas lyties , sveikatos , amžiaus aspektais. Fizinio ugdymo higiena ir traumų profilaktika. Fizinio ugdymo formos.

1.Fizinio ugdymo samprata, sąvokos: kūno kultūra, fizinis aktyvumas, sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas, sportas, sportas visiems, fizinis išsivystimas, fizinis pajėgumas.

Kūno kultūra – svarbi asmens ir visuomenės bendrosios kultūros dalis, glaudžiai susijusi su kitomis kultūros sritimis, ypač su sveikatos stiprinimu ir sportu. Kūno kultūra padeda siekti asmens fizinės, psichinės bei dvasinės darnos, kurti ir tobulinti humanistinės (judėsių kultūrą, fizinį pajėgumą, išprusimą šioje srityje) bei materialines (sporto bazę programas, vadovėlius ir kt.) vertybes. Tai mokyklose ugdomas dalykas, kurį dėstant mokoma judesių ir veiksmų, lavinančių psichofizinę asmenybę, teikiama moksliškai apibendrintų žinių apie fizini ugdymą ir sportą.

Fizinis aktyvumas – tai griaučių raumenų sukelti sąmoningi judėsiai, kuriuos atliekant energijos sunaudojama daugiau, palyginus su ramybės būsena. Žmogaus fizinis aktyvumas reiškiasi aktyviai poilsiaujant, sportuojant, mankštinantis, dirbant, atliekant namų ruošos, buities darbus ar kitoje veikloje, susijusioje su energijos suvartojimu. Žmogaus fizinio pratimams arba tikslingam fiziniam darbui atlikti skiria laiko dalį. Visuma aktyvių veiksmų, kuriuos per tam tikrą laiką ir tam tikru intensyvumu parodo raumenys bei sąnariai, jo fizinio aktyvumo lygį. Fizinis aktyvumas gali reikštis penkiose žmogaus gyvenimo srityse: laisvalaikio, profesinėje (vaikams ir paaugliams tai mokykla), namų ruošos, mobilumo (transporto) ir sporto. Įvairių fizinio aktyvumo rūšių panaudojimas asmens gyvenime yra būtinas gerai sveikatai pasiekti ir palaikyti.

Fizinis išsivystimas – tai kompleksas morfologinių ir fiziologinių savybių, apibūdinančių tam tikrą organizmo fizinio ir lytinio subrendimo laipsnį, fizinį pajėgumą ir išsivystymo harmoningumą. Organizmo formų ir funkcijų kitimo procesas vyksta veikiamas gyvenimo sąlygų ir auklėjimo.

Fizinis pajėgumas – tai judėjimo ir mokėjimų, įgūdžių, fizinių savybių lygis. Vaikystėje ugdomi ir tobulinami judesių įgūdžiai, fizinės savybės: greitumas, vikrumas, jėga, ištvermė, lankstumas ir kt.

Sveikata stiprinantis fizinis aktyvumas - Sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas (angl. health-enhancing physical activity – HEPA) apibrėžiamas taip – tai bet kokia fizinio aktyvumo (FA) forma, kuri duoda naudos sveikatai ir lavina funkcinius gebėjimus be pastebimos žalos ar pavojaus asmens sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Europos regionui pateikia sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo rekomendacijas vaikams ir suaugusiems, tuo pačiu pabrėžia mokslu įrodytą fizinio aktyvumo naudą mūsų sveikatai.

Suaugusiems ne mažiau 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinė veikla 5 dienas per savaitę sumažina pavojų susirgti šiomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (LNL): 1. širdies ir kraujagyslių ligomis; 2. insultu; 3. II tipo cukriniu diabetu; 4. storosios žarnos vėžiu; 5. krūties vėžiu.

Sportas – pagal tam tikras taisykles organizuojama žmonių veikla, derinant fizinius ir intelektinius gebėjimus, skirta varžymuisi, laisvalaikio praleidimui, įvairių įgūdžių lavinimui, taip pat pasiruošimas šiai veiklai ir to pasiruošimo metu atsirandantys tarpusavio santykiai. Sportu siekiama varžytis, stiprinti sveikatą, gauti moralinį ir materialinį pasitenkinimą, taip pat atlygį, išreikšti save, tobulintis, siekti garbės ir šlovės.