Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimas ir patirtis Suomijos šalyje

Turinys. Įvadas. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo ypatumų ir patirties suomijos šalyje teritorinė analizė. Darbo tikslas - supažindinti su ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo ypatumais ir patirtimi Suomijos šalyje. Darbo uždaviniai. Pristatyti Suomijos šalies charakteristiką. Supažindinti su Suomijos šalies švietimo sistema. Atskleisti Suomijos šalies ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo ypatumus ir patirtį. Trumpa Suomijos charakteristika (istorija, geografija, politinė, ekonominė sistema, kultūra, gyventojai ir kt. Suomijos švietimo sistema. Suomijos ikimokyklinio ugdymo organizavimo ypatumai. Bendra Suomijos ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo sistemos apžvalga. Ikimokyklinio ugdymo auklėtojai, priešmokyklinio ugdymo pedagogai Suomijoje. Ugdymo turinio ir veiklos organizavimo ypatumai. Išvados. Literatūros sąrašas.

XXa. Pirmoje pusėje Suomijos švietimo sistema jau turėjo visas įprastas pakopas, išskyrus ikimokyklinį ugdymą. Nusakomi du Suomijos švietimo reformų tipai, švietimo reformos, vykdomos egzistuojančios sistemos rėmuose, t.y. sistemos funkcionavimo tobulinimas. Reformos dėka gali būti pasiekiama didelių mokymo laimėjimų, įvyksta dideli švietimo sistemos tikslų ir uždavinių pokyčiai, kardinalūs pačių švietimo sistemų struktūriniai pakeitimai. Antrojo tipo reforma vyko 7-8 dešimtmetyje. Industrializacija Suomijoje vyko kitaip, negu kitose Šiaurės šalyse. Jos raida buvo nepaprastai sparti, ypač 1970-1980 metais. Šiuo laikotarpiu Suomija užėmė antrą vietą pasaulyje, šis ekonominis šuolis atsispindėjo ir švietimo sistemos struktūriniuose pasikeitimuose, jos tiksluose ir uždaviniuose. Šiame procese senoji paralelinė mokykla užleido vietą naujai visapusiškai bendrojo lavinimo mokyklai.

Darbo tikslas - supažindinti su ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo ypatumais ir patirtimi Suomijos šalyje.

3.

IKIMOKYKLINIŲ IR PRIEŠMOKYKLINIŲ UGDYMO ORGANIZAVIMO ĮPATUMŲ IR PATIRTIES LATVIJOJE TEORINĖ ANALIZĖ

Suomija nepaparasto grožio ir gamtos šalis, kurioje gausu ežerų, upių ir pelkių. Tai šalis kurioje gausu įspūdingos architektūros ir patrauklių lankytinų objektų. Valstybinė Suomijos vėliava – baltame fone mėlynas skandinaviškas kryžius. Vėliava pradėta naudoti XXa. pradžioje, mėlyna spalva simbolizuoja ežerus ir dangų, o balta – sniegą.

Suomijos herbo pagrindu buvo paimtas Švedijos Folkungų dinastijos auksinis liūtas raudoname fone. Liūtas dešinėje letenoje laiko kalaviją. Lenktas rytietiškas kardas po liūto kojomis simbolizuoja nugalėtą pagonybę. Rožės herbe yra devynių Suomijos provincijų simbolis.

Suomijos teritorija buvo apgyvendinta dar akmens amžiuje. Gyventojai greičiausiai buvo medžiotojai – rinkėjai, gyvenę iš to, ką galėjo rasti miške ir jūroje. Suomijos klimatui būdingos šaltos žiemos ir šiltos vasaros. Gyvena 5,518 mln. (2019m.) žmonių. 93,4 proc. – suomiai, 5,6 proc – švedai, Laplandijoje gyvena samiai (lapiai) apie 4,500 žmonių, taip pat romai 5000-6000 tūkst., totoriai apie 800 žmonių.

Suomijoje nemažai vietų įtrauktų į paveldo sarašą: Suomenlinnos tvirtovė prie Helsinkio, Raumos senamiestis (abu nuo 1991), Petäjävesi bažnyčia (nuo 1994), Verlos pramoninė gyvenvietė (nuo 1996), bronzos amžiaus laidojimo vieta Sammallahdenmäki (nuo 1999), Struve’s geodezinis lankas (nuo 2005, eina dar per 9 valstybes, tarp jų – Lietuvą). Lankytinos vietos: Kalėdų senelio miestelis, visus metus veikianti Kalėdų pramoga. Senato aikštė, kur yra neoklasikiniai pastatai. Helsinkio katedra, ir atrakcionų parkas „Linnanmaki“.

Tradiciniai patiekalai: „Kalakukko“ - tai patiekalas iš žuvies derinant ją su lašinukais. „Leipajuusto“ – keptas suomių gamybos pieno sūris.

XXa. Pirmoje pusėje Suomija jau turėjo visas įprastas pakopas (pradinę (liaudies), tarpinę, vidurinę, profesinę ir aukštąją mokyklą), išskyrus ikimokyklinį ugdymą. 1921m. įvestas privalomasis vaikų nuo 7 iki 16m. mokymas. Mokyklos – valstybinės, municipalinės, ir privačios; mišrios arba atskiros berniukams ir mergaitėms. Kaip vaikų darželių prototipai, egzistavo „dienos rūpinimosi centrai“, tačiau joks specialus ugdymasis nevykdavo. Dauguma vaikų iki 7 metų buvo auklėjami namuose. Septynerių metų vaikai pradėdavo lankyti mokyklą. Pirmus ketverius metus visi vaikai mokydavosi pradžios mokykloje. Poto buvo galima toliau mokytis pradinėje mokykloje (2-3 metus), pereiti į penkerių metų tarpinę mokyklą arba licėjų (klasikinį arba realinį), kur mokslas trukdavo 7-8 metus, priklausomai nuo tolesnių mokinio tikslų. Atitinkamose mergaičių mokyklose mokslas trukdavo vieneriais metais ilgiau. Mokslas buvo mokamas. Baigę pradinę mokyklą, mokiniai toliau galėdavo pasirinkti vieną iš profesinių arba amatų mokyklų, kurių Suomijoje buvo labai daug ir įvairių.