Ilgalaikė Lietuvos transporto strategija ITS sritis

Ilgalaikė Lietuvos transporto strategija ITS sritis. ITS diegimo skirtingose Lietuvos transporto šakose analizė. ITS diegimo kelių transporte SSGG. Kelių transportas – stiprybės. Kelių transportas – silpnybės. Kelių transportas – galimybės. Kelių transportas – grėsmės. ITS diegimo geležinkelių transporte SSGG. Geležinkelių transportas – stiprybės. Geležinkelių transportas – silpnybės. Geležinkelių transportas – galimybės. Geležinkelių transportas – grėsmės. ITS diegimo oro transporte SSGG. Oro transportas – stiprybės. Oro transportas – silpnybės. Oro transportas – galimybės. Oro transportas – grėsmės. ITS diegimo vandens transporte SSGG. Vandens transportas – stiprybės. Vandens transportas – silpnybės. Vandens transportas – galimybės. Vandens transportas – grėsmės. Viešasis transportas. Viešasis transportas – stiprybės. Viešasis transportas – silpnybės. Viešasis transportas – galimybės. Viešasis transportas – grėsmės. ITS diegimo multimodaliniame transporte ir logistikoje SSGG. Multimodalinis transportas ir logistika – stiprybės. Multimodalinis transportas ir logistika – silpnybės. Multimodalinis transportas ir logistika – galimybės. Multimodalinis transportas ir logistika – grėsmės. Avaringumo problemos. Kelių infrastruktūros apmokestinimo disproporcijos. Sunkiasvorių transporto priemonių viršsvoris. Transporto spūstys didžiuosiuose miestuose. Tema ITS architektūros samprata. Loginė architektūra. Fizinė architektūra. Regioninė architektūra.

Transporto plėtros strategijoje informacinių technologijų ir intelektinių transporto sistemų plėtra yra numatyta kaip viena svarbiausių transporto politikos krypčių.

7.Parengti būtinas juridines, metodologines ir organizacines priemones informacinės infrastruktūros kūrimo veiklai koordinuoti;

Miestuose, kad kroviniai būtų išvežiojami efektyviau, skatinti intelektualių transporto sistemų panaudojimą derinti reisus, siekti didesnių pakrovimo koeficientų ir efektyvesnio transporto priemonės eksploatavimo.

Užtikrinti nestacionarių montuojamųjų prietaisų (pagrinde navigacinių) saugų naudojimą ir pritvirtinimą transporto priemonėse bei sąsaja su transporto priemonėje įmontuotomis sistemomis.

Plėtoti stacionarių greičio matuoklių diegimą avaringuose ruožuose bei šalia žmonių traukos centrų, ypač mokyklų, prekybos ir pramogų centrų.

Užtikrinti, kad būtų įdiegtos telematinės krovinių vežimo geležinkeliais priemonės (angl. Telematics Application for Freight, TAF) visame geležinkelių tinkle

Sujungti geležinkelių informacinę sistemą su kitų transporto rūšių informacinėmis sistemomis ir įsilieti į viso Lietuvos transporto sektoriaus informacinę sistemą.

Įdiegti oro eismo valdymo koncepciją CNS/ATM ir globalios navigacijos palydovinę sistemą (GNSS).

Parengti intermodalinio transporto sistemos valdymo informacinių technologijų bei telekomunikacijų struktūros sukūrimo programą;

Kokybiškas vairuotojų ir transporto priemonių registras. VĮ „Regitra“ registruoja ir tvarko LR kelių transporto priemonių ir vairuotojų registrus, teikia kelių transporto priemonių registravimo paslaugas. Išduodami transporto priemonių registracijos numeriai atitinka europinius reikalavimus. Šalyje yra suformuota kokybiška nacionalinio masto informacinė sistema, leidžianti duomenis panaudoti kuriant ir diegiant ITS sprendimus.

Aktyvus ITS projektų diegimas kelių sektoriuje. Kelių sektoriuje buvo įdiegta didžioji dalis šalies ITS projektų. ITS projektai pasiteisina ir yra ekonomiškai naudingi.

Valstybinių institucijų ir savivaldybių atstovai yra įgiję daugiau ar mažiau specifinių ITS projektų diegimo žinių.

Išvystytas mobilaus ryšio tinklas ir didelė vartojimo skverbtis. Mobilaus ryšio priemonės dažnai naudojamos transporto informacijos gavimui ir/arba navigacijai. Mobiliu ryšiu galima pasiekti didžiąją dalį transporto priemonių vairuotojų.

Populiarėja ITS įrenginiai transporto priemonėse. Vis didesnė vairuotojų dalis naudojasi navigacinėmis sistemomis. Diegiami įrenginiai yra modernūs, su jų pagalba galima naudotis didžiąja dalimi Europoje teikiamų ITS paslaugų.

Verslo įmonės aktyviai diegia ITS sprendimus. Verslo įmonės dažnai naudoja transporto priemonės ir krovinio sekimo sistemas, ryšio su transporto priemonėmis sistemas ir kt.

Nacionaliniame ir savivaldybių lygyje natūraliai formuojasi keli stiprūs eismo valdymo centrai.

Nėra vieningo šalies kelių registro, kuris kauptų svarbiausius kelių duomenis. Šiuo metu kelių duomenys saugomi skirtingose institucijose, šie duomenys nėra atnaujinami. Dėl šios priežasties nėra tikslių skaitmeninių žemėlapių ir nėra sukurtas tinklo modelis (loginė transporto schema). Vairuotojai navigacijai naudoja nepatikimus ir neišsamius žemėlapius. Nėra ITS paslaugų teikimui pritaikytų skaitmeninių kelių žemėlapių.

Eismo duomenis renka skirtingos institucijos (eismo apribojimai, eismo įvykiai, eismo sutrikimai ir kt.), tačiau šalies mastu eismo duomenys nėra konsoliduojami.

Nepakankamas bendradarbiavimas tarp institucijų. Vystant kelių infrastruktūrą ir diegiant ITS produktus potencialūs partneriai nepakankamai bendrauja. Institucijos nesikeičia ITS projektų diegimo patirtimi. Tai lemia besikartojančias klaidas ir didesnę infrastruktūros sukūrimo kainą.