Įmonių konkurencingumas Įmonių palyginimas

Įvadas. Konkurencingumo samprata. Konkurencingumo didinimas. Įmonės UAB „Villeroy&boch gustavsberg“ pristatymas. Įmonės konkurentų analizė. Išvados ir pasiūlymai. Literatūra.

Temos aktualumas – konkurencingumas bei jį lemiantys veiksniai buvo pradėti nagrinėti dar merkantilistų XVI amžiuje, siekiant išsiaiškinti, kas lemia, kad vienos šalys yra turtingesnės ir ekonomiškai sėkmingesnės nei kitos. Dabartiniais laikais konkurencingumas tapo dar svarbesnis ir aktualesnis įmonių ekonomikoje. Konkurencingumas skatina įmones tobulėti ir plėsti įmonės veiklą, sukuriant geriasnės kokybiškesnius produktus ar paslaugas tarp esamų konkurentų.

Terminas konkurencija kilęs iš lotynų kalbos žodžio concurrentia, kuris reiškia tam tikrą kovą, varžybas, lenktyniavimą Konkurencingumo sąvoka vartojama tiek politikų, tiek mokslininkų bendruomenėse, suteikiant jai daugybę prasmių. Nors mokslinėje literatūroje nėra bendrai priimtinos konkurencingumo sąvokos, tačiau pastebimi pasikartojantys ir dažniausia akcentuojami aspektai.

Yra išskiriama tris pagrindiniai veiksniai, kurie nurodomi apibrėžiant konkurencingumą – tai rinkos dalis, sąnaudos ir našumas. Tačiau pasaulio rinkoje užimama dalis nebūtinai reiškia didesnį konkurencingumą, šalis tai galėjo pasiekti tiesiog subsidijuodama prekybą. Taip pat nėra teisinga konkurencingumą tapatinti su mažesnėmis sąnaudomis, ypač su mažu darbo užmokesčiu, nes tai nesuderinama su siekiu užtikrinti didėjančias pajamas šalies gyventojams, taip didinant jų gyvenimo kokybę, socialinę gerovę ir saugumą.[1]

Įmonės konkurencingumas pasaulinėje rinkoje plačiai susijęs su įmonės sugebėjimu greitai reaguoti į rinkos pasikeitimus ir išlaikyti savo poziciją joje. Konkurencinio pranašumo idėja prasideda nuo vertės kūrimo pasiskirstymo. Įmonė vadinama konkurencingai pranaši, kai jos ekonomika lemia rinkos ekonomikos pasikeitimus, kurioje ji užima tam tikrą dalį. Įmonė turi sugebėti išlikti konkurencinga ir įveikti strateginių barjerą, įmonė turi atsispirti konkurentų daromai įtakai.[2]

Kaip jau išsiaiškinome konkurencingumas yra teigiamas dalykas įmonių ekonomikoje, kuris skatina tobulėti ir augti. Įmonių konkurencingumą svarbu skatinti tiek iš valstybės tiek iš pačių įmonių iniciatyvos. Remiantis ekonomistu Nerijumi Mačiuliu yra išskiriami du – mikroekonominis ir makroekonominis – konkurencingumo didinimo lygiai.

Mikroekonominiame lygyje viskas priklausys nuo to, ką daro pati įmonė, tai gali būti – investicijos, inovacijos, naujo produkto kūrimas. Šiandien ypač svarbus žmogiškasis kapitalas, kaip žmonės yra motyvuojami. Todėl mikroekonomikoje svarbu ir darbuotojų skatinimas, jų motyvavimas siekti daugiau, taip ne tik gaunant naudos sau, bet gerinant ir įmonės ekonomiką.