Islamo religijos atsiradimo priežastys, raida ir nūdienos nuostatos kitoms religijoms

Tikrino. Įvadas. Islamo atsiradimo veiksniai. Islamo plitimas. Koranas. Ramadanas. Šventės. Islamo stulpai. Šiuolaikinės islamiškos valstybės. Islamo ir kitų religijų santykiai šiandien. Išvados. Literatūros sąrašas.

Islamo reikšmė gili tiek religiniame, tiek kultūriniame ir socialiniame kontekste. Arabų kalboje žodis „islam“ reiškia „pasidavimą“, „paklusnumą“ Dievui, o šios religijos išpažinėjai musulmonai laikomi tais, kurie atsiduoda Dievo valiai. Tai yra viena iš trijų didžiųjų monoteistinių religijų, turinti milijardus išpažinėjų visame pasaulyje, kurie tiki vieninteliu Dievu Alachu. Islamo religijoje pagrindinis tikslas yra gyvenimo harmonija su Dievo nustatyta tvarka, kurią apreiškė pranašas Muhomedas. Šios religijos pagrindiniai principai ir mokymai yra surašyti Korane, kuris laikomas šventuoju islamo tekstu. Pranašas Mahometas, gyvenęs VII a., yra islamo pradininkas ir laikomas paskutiniuoju Dievo pranašu. Šios religijos atsiradimas buvo stipriai susijęs su kultūrinėmis, socialinėmis, politinėmis ir ekonominėmis to laikotarpio sąlygomis, taip pat su pranašo Muhammado asmenybe, o jo sparčiai augantis sekėjų skaičius pakeitė religinį ir politinį pasaulio žemėlapį. Islamas tapo daugybės žmonių gyvenimo būdu, nustatydamas jų vertybes, etinius principus ir gyvenimo siekius.

Šio referato tikslas aptarti islamo religijos atsiradimo priežastis ir jos raidą bei islamo santykį su kitomis religijomis, analizuojant pagrindines islamo nustatytas tvarkas ir jų reikšmę.

Antikos laikų Pietų Arabija garsėjo savo turtais, tačiau tuo metu, kai gimė Muhammadas (570), jos šlovingiausieji laikai jau buvo praėję. Šiuo laikotarpiu regionas buvo padalintas į daugybę gentinių visuomenių, dažnai kariaujančių tarpusavyje. Islamas atsirado kaip atsakas į VII a. Arabijos visuomenės poreikius ir trūkumus. Arabijos visuomenė patyrė didelę socialinę nelygybę ir neturėjo aiškios centralizuotos valdžios. Religija taip pat buvo labai įvairi ir susiskaldžiusi, nes joje vyravo politeizmas, tačiau šalia klestėjo ir monoteistinės religijos judaizmas bei krikščionybė, o religijos centras buvo Mekoje esanti Kaaba, kurioje buvo laikomi įvairių dievų stabai, todėl miestas vėliau tapo svarbiu religiniu centru. Remiantis istoriko K. Armstrong teiginiais, Arabijos pusiasalyje vyravo stipri politeistinė religija, tačiau „Tikėjimas vienu Dievu suteikė žmonėms bendrą identitetą ir stabilumo šaltinį“ (Armstrong, 2000, p. 43). Šioje aplinkoje monoteistinė islamo religija, skelbianti vieno Dievo Allaho, tikėjimą, buvo suprasta kaip vienijantis veiksnys ir galėjo pasiūlyti socialinę darną. Islamo religijos atsiradimą taip pat lėmė ir VII amžiaus Arabijos pusiasalio politine, ekonominė ir socialine aplinka. Gentis, kurios dažnai kariaudavo dėl ribotų išteklių, skurdino tarpusavio bendradarbiavimą, todėl stabilios centralizuotos valdžios nebuvo, o vienijančių religinių ar socialinių taisyklių trūko. Arabija turėjo išplėtotą prekybą, tačiau Mekoje ir kituose prekybos centruose klestėjo nelygybė turtingieji tapo dar turtingesni, o skurdžiausi liko be paramos. Islamas teikė reikšmę socialiniam teisingumui, ragino rūpintis skurstančiaisiais, mokėti privalomą auką vargšams (zakata). Skelbdamas vieno Dievo garbinimą, skatino socialinę sanglaudą ir padėjo suvienyti arabus į bendrą bendruomenę (ummah). Tokia socialinė doktrina patraukė tuos, kuriems reikėjo paramos ir vienodų sąlygų. Muhammado, kaip islamo pranašo, vaidmuo buvo esminis. Gavęs pirmuosius apreiškimus 610 m., jis pradėjo skleisti naujo tikėjimo tiesas, kurios pabrėžė moralę, socialinį teisingumą ir vienijimą. Jis ne tik skelbė dvasines idėjas, bet ir politinę bei socialinę viziją, kuri sudomino arabų visuomenę. Islamo atsiradimas buvo susijęs su siekiu sukurti religiją ir socialinę tvarką, kuri suvienytų Arabijos gentis, pašalintų socialinę nelygybę ir patenkintų tuometinius žmonių dvasinius bei socialinius poreikius. Islamas tapo atsaku į nestabilią politinę ir socialinę padėtį, o Muhammado žinia vienijo tiek dvasinę, tiek socialinę sritis.