Islamo religijos kultūra: tradicija ir dabartis

Islamo religijos kultūra tradicija ir dabartis. Kas yra islamas. Dievo suvokimas ir egzistavimo paaiškinimas. Pranašavimas ir pranašai. Islamo taikymas kasdieniame gyvenime. Socialinės gyvensenos aspektai. Dabartinis Europos požiūris į islamą. Iškraipyti islamo apektų paaiškinimas.

Islamo religija prieštaringai vertinama visame pasaulyje, tai didžiausia krikščionybės konkurentė. Nors sakoma Dievą esant visų tą patį, kiekviename tikėjime jo gyvenimo normų ribos yra skirtingos. Islamas peikiamas už neįprasto gyvenimo būdo puoselįjimą (esą karų kurstymą, poligamiją, moterų nuvertinimą), tačiau kitatikių susidaryta nuomonė, anot islamo šalininkų, yra paviršutiniška, t.y. priimta nepasigilinus į jų tikėjimo šaknis. Todėl reikia išsiaiškinti kaip patys musulmonai suvokia islamą, kuo jie tiki, vadovaujasi. Koks požiūris vyrauja į Dievą, apaštalus, koraną. Kokia yra islamo kilmė, nuostatos ir reikalavimai? Kaip atrodo musulmonų kasdienybė bei jų gyvenimas socialinėje plotmėje? Atsakymus į šiuos klausimus rasti padėjo autorius Egdūnas Račys, knygoje „Mususmonai ir jų islamai“, Lietuvos musulmonų jaunimo bendruomenės nuomonė išreikšta rinkinyje „Žvilgsnis į islamą“, Domininkonų vienuolijai priklausantis Claude Geffre, rabinas Davidas Rosenas, pedagogas Mustafa Abu Sway, kurių požiūriai į skirtingus tikėjimus išdėstyti knygoje „Vienas Dievas trys tiesos“. Nuomonės susiformavimui įtakos padarė ir Fethullah Gulen veikalas „Klausimai islamui“, perskaitytas Carmen Bin Ladin romanas ,,Kita karalystės pusė“, oficialūs „Pew tyrimų centro duomenys“. Taigi supratau, kad didžiausias iššūkis šiandieniniame pasaulyje – pažinti kitų religijų kultūras, išmokti jas gerbti ir toleruoti.

Antra pagal dydį pasaulyje paplitusi religija (po krikščionybės) yra islamas. Trumpai jį galima apibūdinti kaip monoteistinį judėjimą, kuriame tikima vieno- Aukščiausiojo dievo viešpatavimu ir paklūstama tik jam. Islamo išpažinėjai- musulmonai (vyrai- muslim, moteris- muslima), kurie yra greičiausiai auganti religinė grupė pasaulyje, sudaranti beveik ketvirtadalį pasaulio gyventojų skaičiaus. Oficialiais duomenimis „Pew tyrimų centre“ buvo nustatyta, kad 2015 metais musulmonai sudarė apie 24 procentus visos žmonijos. Prognozojama, kad 2050 metais skaičius išaugs iki 27 procentų. Remiantis tokiais duomenimis, jei situacija nesikeis, galima tikėtis, kad iki amžiaus pabaigos islamas savo dydžiu pralenks krikščionybę. Tai lemia Globalizacija, kuri suvienija atskiras socialines plotmes, apima įvairias sritis, o šiuo atveju svarbiausią- tarptautinę migraciją. Šiandien Europoje nebėra valstybės, kurioje nebūtų musulmonų bendruomenių. Pastaraisiais dešimtmečiais musulmonų skaičius augo geometrine progresija – XX amžiuje Senajame žemyne jie nesudarė nė vieno procento, o dabar jų skaičiuojama jau virš šešių procentų visos kontinento populiacijos. Pasaulyje toks spartus Islamo plitimas vertinamas kaip problema, dalis valstybių pradeda riboti imigracijos galimybes, nes ši religija siejama su nesantaikos kurstymu. Kad ir kaip bebūtų, greitas šio tikėjimo plitimas yra iš kartos į kartą perduodamo tikėjimo ir besąlygiko nuolankumo Dievui rezultatas.

Labai greitai išplitęs islamas kaip pasaulinė reigija atsirado palyginti neseniai. Islamo pradžia laikytini 610 metai, kuomet pranašui Muchamadui Ibn Abdilahi, kilusiam iš Mekos miesto, apsireiškė angelas, kuris paskatino skelbti žmonėms savo mokymą, vadinamą islamu. Tačiau musulmonai savo eros pradžia laiko Muchamado pabėgimo (dėl gresiančio susidorojimo) iš Mekos datą – 622 liepos 1 dieną.