Jungtinių tautų organizacijos reformos


Įvadas. Jungtinių tautų organizacija (jto). Jungtinių Tautų Organizacijos tikslai. JTO Chartijoje taip pat yra nurodyti šie veiklos principai. JTO struktūra. Jungtinių tautų organizacijos plėtros kryptys. Pagrindinės jungtinių tautų organizacijos veiklos kryptys. Lietuvos įstojimas į Jungtinių tautų organizaciją. Išvados. Literatūros sąrašas.


Taigi kodėl aš pasirinkau būtent šią temą? Tarptautinių santykių disciplina yra labai susijusi su įvairių organizacijų veikla bei kaip jos įtakoja tarptautinę politiką, tarpvalstybinius ir tarptautinius įvykius, santykius. Pačios organizacijos nėra veiklos subjektai, jos yra sukurtos valstybių, įgyvendinat skirtingas bendradarbiavimo formas. JTO yra globalios tarptautinių organizacijų branduoliu. Neatsitiktinai Organizacijos įstatai neretai vadinami tarptautinės bendrijos konstitucija.

Plėtoti draugiškus santykius tarp valstybių pagrįstus tautų lygiateisiškumo ir apsisprendimo principo gerbimu, taip pat taikyti kitas, atitinkamas priemones visuotinei taikai stiprinti.

Plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą, sprendžiant tarptautines ekonominio, socialinio, kultūrinio, humanitarinio pobūdžio problemas ir skatinant bei plėtojant pagarbą žmogaus teisėmis bei pagrindinėmis laisvėmis, nedarant skirtumo dėl rases, lyties, kalbos bei religijos.

Pasiekus puikių laimėjimų ekonomikos, politikos ir socialinėje srityje per labai trumpą trylikos metų laikotarpį, kurį vainikuoja narystė Europos Sąjungoje ir NATO, Lietuvai iškyla naujas uždavinys – tapti aktyvia pasaulio bendruomenės partnere siekiant įgyvendinti Tūkstantmečio plėtros tikslus visame pasaulyje ir prisidėti prie viso pasaulio žmonių galimybių ir gyvenimo kokybės gerinimo.  

JTO kompetentinga nagrinėti visus tarptautinio bendradarbiavimo klausimus bei priimti sprendimus dėl jų, išskyrus atvejus, kai tam tikrų sprendimų valstybių bendradarbiavimo specializuotuose srityse priėmimas priklauso kitų JT sistemos organizacijų kompetencijai. JTO instituciniai sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, išskyrus Saugumo Tarybos privalomo pobūdžio sprendimus grėsmės taikai, taikos pažeidimo ar agresijos akto atveju.

Didžiausius įgaliojimus tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo srityje turi Saugumo Taryba. Jos metodai ir mechanizmai tarptautinių konfliktų prevencijai ir reguliavimui turi įvairias formas: geros paslaugos, faktų tyrimas, stebėtojų misijos, civilinių policijos pajėgų siuntimas į konfliktų zonas ir kt. Daugiausia taikoma forma yra taikos palaikymo operacijos .Pagrindinis taikos palaikymo operacijų uždavinys – užkirsti kelią, sumažinti ir užbaigti konfliktą tarp valstybių ar valstybės viduje, įsikišant trečiajai šaliai (JTO). 1997 m. pabaigoje buvo vykdoma 15 JT taikos palaikymo operacijų

Remiantis ST rezoliucija, gali būti taikomos nekarinio pobūdžio sankcijos taiką pažeidusiai valstybei ar vykdomos karinės operacijos prieš agresorių (iš paskutiniųjų prisimintina 1991 metų Kuveito išlaisvinimo iš Irako okupacijos operacija). Pastaruoju metu dėl didesnės ST nuolatinių narių sutarimo atsivėrė platesnės galimybės taikyti šias efektyvias sankcijas grėsmės taikai, taikos pažeidimo ar agresijos atveju.

Teroro aktai prieš Jungtines Amerikos Valstijas iškėlė globalinei civilizacijai svarbiausia uždavinį – užkirsti kelią tarptautiniam terorizmui ir visiškai jį sunaikinti. Po ilgo delsimo Jungtinės valstijos nusprendė į kovą su terorizmu įtraukti JTO. Kaip sakė JTO žmogaus teisių komisarė Meri Robinson, išpuoliai Niujorke ir Vašingtone netelpa į žodį “ teroras ”.Tai buvo nusikaltimas visai žmonijai. Šios planetos žmonės turi susidoroti su kelių lygių problemomis. Visų pirma turi būti išspręsti konfliktai tarp šalių ir tautų. Antra, reikia apsisaugoti nuo fanatiškų žmonių, kurių pyktis gali prasiveržti pačiais žiauriausiais būdais. Taip pat reikia daug nuveikti tolerancijos srityje - kad žmonės išmoktų gerbti kitas tautas, religijas, rases.

Šioje srityje JTO daug dėmesio skiria besivystančių valstybių ekonominiai ir socialiniai plėtrai, siekia ekonominės ir socialinės pažangos besivystančiose šalyse, kuriose gyvena – dažnai skurdo, bado, neraštingumo, ir ligų gniaužtuose – du trečdaliai pasaulio žmonių. Nors paskutiniuosius 30 metų galime laikyti pažangos amžiumi, tačiau žymiai ilgesnis kelias dar laukia ateityje. Iš 4,6 mlrd. žmonių besivystančiose šalyse daugiau kaip 850 mln. beraščiai, 1 milijardui trūksta geriamo vandens, 2,4 mlrd. – sanitarinių sąlygų, 325 mln. vaikų nelanko mokyklos, 30 tūkst. vaikų kasdien miršta dėl priežasčių kurių galima išvengti, 1,2 mlrd. žmonių pajamos nesiekia 1 dol. per dieną, 2,8 mlrd.- 2 dolerio per diena. Jungtinės Tautos ir su jomis susijusios organizacijos yra sutelkusios visuotines pastangas ekonominiai ir socialiniai besivystančių šalių plėtrai remti. Vis labiau prioritetas teikiamas programoms, sprendžiančioms struktūrinio pertvarkymo, socialinių padarinių veikimo, žmonių išteklių didinimo, skurdo išgyvenimo, gyventojų užimtumo, moterų kilimo tarnyboje, narkotinių medžiagų vartojimo kontrolės, nusikaltimų prevencijos, platesnio mokslo ir technikos taikymo ir aplinkos apsaugos problemos. JTO turi didžiulių programų, skirtų gyventojų grupėms – vaikams, jaunumui, senyvo amžiaus žmonėms, invalidams, migrantams ir pabėgėliams.

  • Microsoft Word 54 KB
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 28 puslapiai (6485 žodžiai)
  • Kolegija
  • Karolina
  • Jungtinių tautų organizacijos reformos
    10 - 1 balsai (-ų)
Jungtinių tautų organizacijos reformos. (2016 m. Spalio 03 d.). https://www.mokslobaze.lt/jungtiniu-tautu-organizacijos-reformos.html Peržiūrėta 2019 m. Rugsėjo 19 d. 07:24
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema