Jūrų uostų bendrosios krovos situacijų modeliavimas ir lyginimas

Įvadas. Jūrų uostų charakteristika. Klaipėdos uostas. Valensijos uostas. Bremerhaveno uostas. Uostų lyginamoji analizė. Bendrieji uostų rodikliai. Uostų analitiniai rodikliai. Išvados ir siūlymai.

Transportas yra neatsiejama ekonominės veiklos dalis, kuri yra glaudžiai susijusi su visuomenės didėjančių poreikių tenkinimu. Transportas yra yra vienas svarbiausių veiksnių formuojančių žmonių gyvenimo būdą, kultūrą, ekonominei bei finansinei būklei gerinti. Privalu ieškoti veiksnių bei priemonių, kurios leistų modernizuoti, gerinti ne tik kelių oro transporto būdus ir maršrutus, bet taip pat ir vandens. Siekti gerinti uostų, laivų būklę, didinti pervežamų krovinių apimtis, bei pasiūlas, taip pat ir rengti kvalifikuotus specialistus, nuo to priklauso ir gyventojų paklausos didėjimas.

Kiekviena jūrinė valstybė privalo prižiūrėti, stengtis, kad veikla tobulėtų, vystytųsi ir modernėtų ne tik jų veikla, užsakymai bet ir visa infrastruktūra. Palanki Lietuvos geografinė padėtis skatina modernizuoti Klaipėdos uostą, didinti krovos, importo ir eksporto apimtis. Neretai ir žiniasklaidoje Klaipėdos uostas skamba kaip konkurencingas uostas, lyginant su kitomis, ne tik Baltijos bet ir visos Europos šalimis.

Darbe yra pasirinkta ištirti, kokią įtaką Klaipėdos uostui daro atitinkami veiksniai, uosto statistiniai, faktiniai duomenys, lyginama ar uostas yra konkurencingas vienų didžiausių Europos sąjungos Vokietijos ir Ispanijos jūrų uostams, ieškomi bendri, jūrų krovą veikiantys veiksniai.

Stebėjimo objektas: Jūrų uostų bendrosios krovos situacijų modeliavimas ir lyginimas.

Tyrimo metodai: situacijos analizė, pradinių duomenų rinkinio sudarymas, duomenų paieškos metodų taikymas, aprašomoji statistika, tiesinis trendas, koreliacinė analizė, regresinis modeliavimas, optimizavimas.

Tyrimo atlikimo priemonės: Visi skaičiavimai yra atliekami MS Excel, o tyrimas aprašomas MS Word faile. Metinės uostų veiklos ataskaitos, duomenys, naudojami iš oficialių Lietuvos ir Europos statistikos departamentų, taip pat iš oficialių tyrimo objektų internetinių svetainių. Įvairios disertacijos, ataskaitos ir kiti moksliniai šaltiniais remiamasi naudodamiesi internetinėje svetainėje, ir knygose užrašytais straipsniais.

Pagrindinis Lietuvos jūrų uostas yra Klaipėdos, jis yra šiauriausias ir neužšąlantis rytinės Baltijos jūros uostas. Tai yra vienas svarbiausių bei didžiausių transporto centras Lietuvos Respublikoje., jame susijungia ne tik jūrų ir kelių, bet taip pat ir geležinkelio keliai iš rytų ir vakarų. Klaipėdos uostas – tai multimodalinis, giliavandenis jūrų uostas, kuriame dirba 13 įmonių, kurios atlieka krovos darbų, laivų remonto bei statybos, talpinimo, laivų agentavimo, laivų aptarnavimo ir kitas paslaugas. Uostas per metus gali pakrauti daugiau nei 40 mln. tonų įvairių krovinių. Iš Klaipėdos uosto jūrinio transporto linijos driekiasi per visą Europos sąjungą, Amerikos bei pietų Azijos žemynus. Klaipėdos uostas yra laikomas tiltu tarp Europos Sąjungos, Azijos šalių, nepriklausomų valstybių sandraugos bei kitų rinkų.

Klaipėdos miestas yra trečias pagal dydį miestas Lietuvoje, tačiau antrasis, po sostinės, pagal ekonominius ir socialinius rodiklius. Miestas daro didelę reikšmė šalies ekonomikai, išsiskiria didele darbo jėga, kvalifikuotais darbuotojais, bei patrauklia verslo aplinka, kuri užtikrina sėkmingą uoste dirbančių įmonių veiklą.

Prie Klaipėdos uosto veiklos tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda daugiau nei 800 įmonių, kuriose dirba daugiau nei 185tūkst. žmonių. 2015m. duomenimis uosto veikla sukuria net 18% Lietuvos BVP.