Grūdų krovos palyginimas Lietuvos (Klaipėdos) ir Latvijos (Liepojos) uostuose

Įvadas. Uostai. Krovinys – grūdai. Krovos rodiklių vertinimas ir prognozavimas. Laiko eilutės. Hipotezės. Situacijų modeliavimas, situacijų analizė. Išvados. Literatūra.

Tyrimo metodai: uosto ir laivybos valdymo mokslinės literatūros šaltinių analizė, oficialių interneto svetainių turinio analizė, statistinė analizė: laiko eilutės, tendencijos, regresinis prognozavimas ir situacijų modeliavimas, analizė ir palyginimas.

Klaipėdos uostas – labiausiai į šiaurę nutolęs neužšąlantis rytinės Baltijos jūros uostas. Tai svarbiausias ir didžiausias Lietuvos Respublikos transporto centras, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai iš rytų ir vakarų.

Klaipėda – multimodalinis, universalus, giliavandenis uostas, kuriame dirba 14 stambių krovos, laivų remonto ir statybos kompanijų, teikiamos visos su jūros verslu ir krovinių aptarnavimu susijusios paslaugos. Uostas per metus gali perkrauti iki 65 mln. tonų įvairių krovinių. Uostas gali priimti iki 337 m. ilgio ir 50 m. pločio ir 13,4 m grimzlės laivus.

Terminalai: 14 krovos, 2 kruizinių laivų, 3 Ro-Ro, 2 konteinerių , Klaipėdos SGD terminalas.

Liepojos uostas – neužšąlantis jūrų uostas, esantis prie Baltijos jūros, Liepojos mieste (Latvija). Trečias pagal dydį Latvijos uostas. Daugiausia dėmesio skiriama eksporto ir tranzito paslaugoms.

Uosto didžiausias gylis siekia 11 m, todėl Liepojoje gali atvykti laivai iki 40 000 t. Nuo 2008 metų lapkričio veikia keltas, reguliariai gabenantis krovinius ir keleivius maršrutu Liepoja – Travemünde – Liepoja.

Grūdų terminalas Klaipėdoje pradėjo veikti 2002 metų liepą. „Jis užėmė uoste reikalingą biriųjų maisto produktų nišą ir sudarė galimybę Lietuvos eksportuotojams gabenti grūdines kultūras artimiausiu jūros keliu „Panamax“ tipo laivais. Iš pradžių buvo planuota šį terminalą skirti trąšų krovai. Tačiau dėl rinkos pokyčių jį pritaikėme grūdams.“