Kaimo turizmas Lietuvoje

Ankstyvas pavasaris, pienėmis žydinčios pievos, baltai sningančios obelys ir kaštonai. Kino teatrai tuštėja lyg per gaisrą, žmonės išsiilgę gamtos. Kažkada juokėmės iš užsieniečių, nemačiusių, kur auga obuoliai, dabar septynerių metų vilnietis bando išsiaiškinti, kas šis keistas gyvūnas, vadinamas višta. Jis neturėjo kaimo, o atostogauti tėvai jį veždavo į kretą, rečiau į nidą.

Miestuose daugėja kavinių, kurios savo interjerą dabina mediniais vežimais, pintais krepšeliais, gėrimų atneša ąsočiuose. Televizija renka kandidatus į tikrovės šou ferma , kurioje reiks melžti karvę, viską gaturizmas yra viena iš didžiausių ir dinamiškiausių ekonomikos mokslo šakų. Dideli vystymosi tempai, o tuo pačiu didelės įplaukos teigiamai veikia įvairius ekonominius subjektus, kurie turi įtakos formuojant savo šalies turistinę industriją. Vidutiniškai pasaulyje turizmo sfera sudaro proc. Bendro nacionalinio produkto, proc. Tarptautinių investicijų, kiekvieną 16- darbo vietą, 11 proc. Pasaulio vartojimo išlaidų. Tokiu būdu, mūsų dienomis negalima ignoruoti tokios didelės įtakos, kurią turi išvystytas turizmas pasaulio ekonomikoje.

Praeitame amžiuje marketingas nebuvo reikalingas, nes daugelis įmonių buvo nedidelės ir įmonių vadovai asmeniškai pažinojo savo klientus. Xx amžiuje atsirado butinybė pateikti bei paskleisti daugiau informacijos klientams, papasakoti apie savo poreikius. Tokiu būdu atsirado problema dėl nelaiku pateiktos informacijos. Šiuo metu ypatingai svarbu sukurti ne tik prekes ir paslaugas, bet ir organizuoti jų pardavimą, todėl svarbu sėkmingai organizuoti reklaminę veiklą arba marketingą. Šių dienų devizas turėtų būti toks: gaminti tai, kas perkama, o ne pardavinėti tai, kas gaminama .

Padrindinė šio darbo kryptis – apžvelgti kaimiško turizmo tendencijas Lietuvoje bei atkreipti dėmėsį į visišką galimybių išnaudojimą unikaliose Lietuvos vietovėse, o taip pat suderinamumą tarp vietos valdžios bei visos įstatyminės bazės ir norinčių vystyti ar užsiimti kaimo turizmu.

Manau, kad kaimiškas turizmas yra nepakankamai išvystytas, siekiant aptarnauti didelį turistų skaičių, nes ne visi gali ir nori atostogauti svečiose šalyse. Lietuviškasis kaimiškas turizmas dar nesukūręs aukšto aptarnavimo lygio, kuris ne visuomet yra reikalingas ar priimtinas mūsų šalies turistams, o ypatingai neparuoštas atvažiuojantiems turistams.

žinoma, kaimiškasis turizmas po truputį adaptuojasi šiuolaikinėmis rinkos sąlygomis.