Kasdienis gyvenimas nepriklausomoje Lietuvoje pristatymas

Kasdienis gyvenimas nepriklausomoje Lietuvoje. Laikinoji sostinė Kaunas. Netekus Lietuvos sostinės. Gyvenimas Kaune. Dėl migracijos iš kaimo sparčiai daugėjo gyventojų. Gyvenimas kaime. Plėtojantis šalies ūkiui, gerėjo gyvenimas ir kaime. Šeima ir papročiai. Svarbių permainų įvyko šeimos gyvenime. Stiprūs bendruomenės ryšiai. Tarp žmonių, ypač kaime, buvo itin stiprus bendruomeniškumas. Apranga ir mados. Keitėsi ir miesto.

Dėl migracijos iš kaimo sparčiai daugėjo gyventojų. Mieste iškilo daugybė modernių pastatų, sukurta naujų gatvių kvartalų bei rajonų. Įrengti elektra varomi funikulieriai, pradeda kursuoti autobusai. Kauno gyvenimo centru tapo Laisvės alėja kur veikė svarbiausios įstaigos, viešbučiai, kino teatrai, restoranai kaip „Versalis“ ir „Metropolis“ kuriuose koncertuodavo įžymiausi artistai.

Plėtojantis šalies ūkiui, gerėjo gyvenimas ir kaime. Didžiulę įtaką kaimams turėjo žemės ūkių skirstymas į vienkiemius. Statėsi modernesnės trobos: vietoj šiaudų stogai buvo dengiami skiedromis, skardomis, molio čerpėmis; atsirado medinės grindys, žibalinės lempos. Valstiečių virtuvėse įsigalėjo bulvės. Išpopuliarėjo dabar mūsų tautiniais patiekalais vadinami bulviniai blynai, kugelis, vėdarai, cepelinai (manoma, kad visi jie atėjo iš vokiečių virtuvės). Gyventi iš ūkio buvo nelengva. Lietuvoje žemės ūkio produktai buvo pigūs, o pramonės gaminiai – brangūs.

Svarbių permainų įvyko šeimos gyvenime. Pradėta dažniau tuoktis iš meilės. Šeima vidutiniškai augino po 3–4 vaikus. Tėvai daug laiko skyrė vaikų auklėjimui. Nuo mažens vaikams buvo diegtos svarbiausios vertybės: darbštumas, sąžiningumas, pagarba vyresniems, tėvui ir motinai. Žmonės gausiai lankė bažnyčia, visuotinai laikėsi krikščioniškų papročių. Gilaus žmonių religingumo simboliai – sodybose, pakelėse, kryžkelėse statomi ar pastatyti kryžiai. Lietuva dažnai buvo vadinama kryžių šalimi.