Kasdienis žmonių gyvenimas naujaisiais laikais

Kasdienis žmonių gyvenimas. Naujaisiais laikais. Būstai. Valstiečių būstai beveik. Maistas. Žmonės maistą imdavo iš bendrų puodų ir indų. Apranga. Pilka ir ruda spalvos buvo laikomos liūdesio spalvomis. Sveikata ir higiena. Iki XIX amžiaus Europoje karaliavo siaubingas požiūris į švarą. Žmonės. LDK laikais daugelis. Pinigai. XVII – XVIII amžius Lietuvoje – karų bei nuosmukio laikotarpis. Transportas. Labai pasikeitė keleivių.

Valstiečių būstai beveik nepasikeitė, bet labai keitėsi miestiečių ir bajorų namai bei rūmai. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose vietoj medinių pradėta statyti mūrinius namus. Dauguma jų dviaukščiai, su erdviais rūsiais. Pirmajame aukšte, prie gatvės, dažniausiai buvo, įrengiama parduotuvė ar amatininko dirbtuvė, antrajame – gyvenamosios patalpos. Pastatai buvo apšildomi puošniomis koklinėmis krosnimis. Būstui apšviesti kaip ir ankščiau, naudotos žvakės.

Žmonės maistą imdavo iš bendrų puodų ir indų. Maistas tais laikais dažniausiai būdavo tiekiamas šaltas. Viduramžiais didikų puotų menėse trindavosi šunys ir elgetos, medžiojantys ant grindų metamus kaulus ir maisto likučius, todėl ir staltiesės buvo nukarusios iki žemės. Vengiant svečių nunuodijimo, ant stalo dedami įrankiai buvo vyniojami į servetėles.

LDK laikais daugelis žmonių vis dar buvo neraštingi ir jų vardus bei pavardes surašydavo raštininkai rusinai. Aišku, lietuviški žodžiai jiems buvo svetimybė, todėl iškraipyti vardus, pavardes buvo įprasta. Kai kurių lietuvių pavardes ir vardus rusindavo. Taip raštininkams būdavo paprasčiau. Beje, vokiečių raštininkai, nors ir buvo tikslesni, nemažai lietuviškų vardų taip pat perrašydavo savaip. Taigi nemažai lietuvių vardų ir pavardžių būdavo užrašomos pagal raštininko stilių ir įprotį ir be galūnių su s. Diduomenė, apsišvietę žmonės dažnai save užrašydavo lenkišku arba lotynišku stiliumi. taip buvo priimta tuo metu.