Kaukės, cirko, teatro ir absurdo dramos motyvai literatūroje

Kaukės, cirko, teatro ir absurdo dramos motyvai literatūroje.

Nuo pat senovės Graikijos laikų teatras ir cirkas nebuvo atsiejamas nuo kaukių. Aktoriai dėvėdavo kaukes bandydami vaidinti kažkokiu veikėjus, dažniausiai graikų dievus. Iki XX a. teatras ir cirkas stipriai pasikeitė: teatre nebėra naudojamos kaukės, jis yra vaidinamas patalpoje, o ne lauke, o cirke daugiau dėmesio yra skiriama egzotinių ir ne tik gyvūnų pasirodymams. Tačiau XX a. literatūroje yra ne ką mažiau populiarus ir teatro bei cirko motyvai literatūroje, kurie visai aiškiai atsikleidžia Jurgio Savickio ir Henriko Radausko kūryboje.

Visų pirma, XX a. pirmosios pusės Lietuvos diplomato ir rašytojo Jurgio Savickio kūryboje, artimoje ekspresionistiškai, teatro motyvai yra labai dažni. Novelių rinkinyje „Šventadienio sonetai“ labai dažnas yra komedijos motyvas. Pavyzdžiui, novelėje „Vagis“ vagies ir jį pagavusio šeimininko pokalbis yra vaizduojamas, kaip teatrališkas, dramai būdingas, konfliktas: „-Gal, sveteli, pusryčių nori?