Kaulų raumenų sistemos pažeidimų prevencija

Įvadas. Kaulų raumenų sistemos pažeidimų rizikos veiksniai. Pagrindiniai su darbu susiję rizikos veiksniai. Pirminiai rizikos veiksniai. Antriniai rizikos veiksniai. Pagrindiniai su asmeniu susiję rizikos veiksniai. Kaulų raumenų sistemos pažeidimų lokalizacijos. Darbo vietos ergonomika. Kaulų raumenų sistemos pažeidimų prevencija. Išvados. Literatūros sąrašas.

Išsivysčius KRS sutrikimams, asmuo pilnai nepasveiksta. Liga gali atsinaujinti ar paūmėti, net tapti neįgalumo priežastimi. Sveikatos priežiūros specialistams kasdienėje savo veikloje dažnai tenka sunkiai fiziškai dirbti: padėti ligoniui atsistoti, eiti, lipti, atlikti mobilizaciją ir pan. Šie specialistai savo sveikata, o konkrečiai – raumenų ir kaulų sistemos pažeidimai – rizikuoja kiekvieną darbo dieną. Atsižvelgiant į tai, ergonomikos metodai, saugios darbo vietos sukūrimas yra darbdavio atsakomybė ir pareiga. Kiekvienas darbdavys turi girdėti savo darbuotoją, o išgirdus nusiskundimus – imtis veiksmų.

KRS sutrikimų mąstai kelia susirūpinimą ir įpareigoja imtis atitinkamų veiksmų. Ši problema aktuali ne vien Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Būtina skirti kuo didesnį dėmesį šiai aktualiai problemai spręsti, gydyti jau esamus sutrikimus, stengtis, kad darbuotojai dėl sveikatos sutrikimų neprarastų darbo vietų, atgautų darbingumą, numatyti ir vykdyti raumenų ir kaulų sistemos pažeidimų prevenciją, nes šie sutrikimai daro akivaizdų neigiamą poveikį darbuotojų gyvenimo kokybei. Turintys tokių sutrikimų darbuotojai dažniau nedirba, yra mažiau produktyvūs, o ir darbdaviai bei nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos patiria daug išlaidų. Galime teigti, kad prevencija, ankstyvoji intervencija ir reabilitacija yra gyvybiškai svarbios ir aktualios.

Darbo tikslas: išanalizuoti kaulų ir raumenų sistemos pažeidimus bei pateikti prevencijos rekomendacijas.

Darbo uždaviniai:

Su darbu susiję kaulų raumenų sistemos pažeidimai turi didelę įtaką darbuotojų sveikatai ir saugai. Šie veiksniai dažnai kyla dėl pasikartojančių užduočių, nepatogios laikysenos, ilgo stovėjimo ar sėdėjimo, sunkių daiktų kėlimo, vibracijos poveikio ir ergonomiškai netinkamos darbo vietos įrengimo bei netinkamų įrankių naudojimo. Taip pat psichosocialiniai veiksniai, tokie kaip stresas darbe, socialinės paramos trūkumas gali padidinti kaulų raumenų sistemos traumų riziką. Be to reiktų atsižvelgti ir į individualius rizikos veiksnius, tokius kaip: žalingi įpročiai, gyvenimo būdas ir t.t.). Darbdaviams ir sveikatos priežiūros specialistams labai svarbu atpažinti šiuos darbo vietai būdingus rizikos veiksnius, kad būtų galima juos išspręsti bei įgyvendinti veiksmingas prevencijos strategijas, taip apsaugant darbuotojų sveikatą.

Staigūs/daug jėgos reikalaujantys judesiai: darbo užduotys kuriose žmogaus organizmas sunkiai apkraunamas didele jėga, pvz.: sunkiai keliant, stumiant/traukiant sunkų daiktą, ar stipriai spaudžiant kokį nors įrankį (1). Dirbant tokį darbą ilgą laiką raumenys yra perkraunami ir patiria nuovargį. Taip pat, dėl per didelės apkrovos gali prasidėti degeneraciniai procesai griaučių sistemoje, pvz.: stubure. Pagrindiniai veiksniai per didelis objekto svoris, netinkama kėlimo technika, per didelis atstumas tarp objekto ir kūno svorio centro, taip pat svarbu kiek laiko ir kaip dažnai yra atliekama tokia užduotis/judesys.

Dažnas užduočių/judesių pasikartojimas: atliekant tą patį judesį daugybę kartų su apkrova ar be jos, ilgą laiką yra aktyvuojamos to pačio raumens, tos pačios skaidulos (2). Dėl raumenų perkrovos gali pasireikšti raumenų silpnumas, skausmas. Taip pat gali įvykti uždegiminiai procesai arba degeneracijos aplinkinėse struktūrose (pvz.: bursitas, tendonitas, stresiniai kaulo lūžiai, sąnarių skausmai) priklausomai nuo atliekamo veiksmo, pasikartojimo dažnumo bei darbo trukmės.