Kodėl miške žmogui ramu Pagal A. Baranausko „Anykščių šilelį“

Kodėl miške žmogui ramu Pagal A. Baranausko „Anykščių šilelį“.

Miškas nuo neatmenamų laikų žmoguje užima itin svarbią vietą: Senovėje miškas žmogui buvo svarbus maisto ir kitų gėrybių šaltinis, taip pat pagoniškų apeigų vieta. Šiuolaikiniame pasaulyje žmogus sugrįžta į mišką atsipalaiduoti ar pamedituoti: medžiai sugeria triukšmą, buvimas miške sumažina susikaupusį nerimą. Miškas tai lyg šventa ramybės oazė, kurioje galima trumpam pabėgti nuo kasdieninių neramumų. Apie ramybę juntamą miške, taip pat rašė ir lietuvių romantizmo poetas Antanas Baranauskas savo poemoje „Anykščių šilelis“. Poetas savo kūrinyje pavaizduoja senovės Lietuvos miško gyvenimą, stipriai jautė gimtojo krašto gamtą, mylėjo ją, giliai išgyveno subtiliausius jos garsus, spalvas ir kvapus. Miško kvapą lygina su brangiausiais kvepalais detaliai aprašydamas kaip kvepia sakai, žiedai, gėlės, samanos, uogos ir kita miško augalija.