Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ genezė sukūrimo aplinkybių visuma

Baranausko poemos „ Anykščių šilelis “ genezė sukūrimo aplinkybių visuma. Baranausko poema „ Anykščių šilelis “ pagal formą yra klasicizmo , pagal turinį – romantizmo kūrinys. Miško vaizdavimas. Baranausko poemos „ Anykščių šilelis “ pirmojoje dalyje. Visoje. Tautosakos motyvai. Baranausko poemoje „ Anykščių šilelis “. Baranausko poema „ Anykščių šilelis “ – geriausias silabinės eilėdaros pavyzdys lietuvių literatūroje.

A.Baranauskas ilgai ruošėsi šiai poemai. Visų pirma jis baigė raštininku mokykla, skaitė daug literatūros, buvo paskatinkas kunigo Višinskio žvengti pradėtu kūrybos keliu, jį parėme visos savo bibliotekos knygomis, dalyvavo bendrinės kalbos kūrimo projektuose su Klemensu Kairiu ir seminarijos nariais, ten gavo daug galimybių lavintis ir susipažino su Mickevičiu. Dvejus metus gyveno Varniuose tai buvo kūrybinio pakilimo laikas, kai suvokia pašaukima kurti savo krašto broliams. Brolius buvo įprašęs užrašinėti tautosaką, frazeologiją. Apsisprendžia rašyti lietuviškai, bręsta poetiniai sumanymai.

sejančia Žemaitijos poete Karolina Praniauskaite. Eilėraščiai laiškai, romantiškai jausmingas sielų pokalbis, liudija, kad jauni talentingi žmonės vienas kita suprato, vertino. Karolina, poeto muza, ragino rašyti lietuviškai.

Mylimosios Karolinos netektis, Baranauskui tai buvo labai reikšminga aplinkybė, nes labai ją mylėjo.

Šis kūrinys nėra vienintelis, jis buvo perašytas į tautinę kalbą.

Kiek ir kokių struktūrinių dalių sudaro poemą? Poemą sudaro dvi dalys: pirmoji lyrinė, antroji epinė.

Kuo ir kodėl šios dalys skiriasi? Pirmoje poemos dalyje aprašomas kaip dabar atrodo miškas, kuris buvo didingas anksčiau, o antroje pasakojama šilelio istorija nuo seniausiųjų laikų.

Kuo pradedama ir baigiama poema (žr. 1 18 eil.ir 337 342 eil.), t. y. kokia poemos kompozicija išryškėja? Pradedama ir baigiama minint kalnus, plikus ir kelmuotus. Išryškėja tai, jog pirmoje dalyje aprašyta dabartis susitapatina su antros dalies šilelio istorija, kuri baigiasi pirmoje dalyje aprašyta ta pačia dabartimi.

Kas pateikiama 23 26 eil.? Kaip tai susiję su tolesniu tekstu? Eilutės yra glausčiau aprašytas didingas šilelio vaizdinys iš praeities, kuri antroje dalyje yra aprašoma

Kuo pradedama antroji poemos dalis? Pradedama kalbant apie šilelį, kaip lietuviui buvusią mielą, brangią, patogią vietą.

Pasakoti apie miško istorijoje buvusius nuosmukius ir pakylimus, kuriuos galima prilyginti tėvynės istorijai.

A. Baranausko poema „Anykščių šilelis“ pagal formą yra klasicizmo, pagal turinį – romantizmo kūrinys

Prisiminti klasicizmo ir romantizmo estetikos principus ir argumentuotai įrodyti šią tezę.

Poema „Anykščių šilelis“ yra parašyta pagal klasicizmo formą, nes ji, ypač pirmoji dalis, yra parašyta pagal griežtai taisyklingą poemos planą: kompozicija yra darni, išlaikomas silabinės eilėdaros principas pastovus skiemenų skaičius eilutėje, kūrinys yra sodrus ir tikslingas, jame nėra nieko nereikalingo. A. Baranauskas nevartoja perkeltinės žodžio reikšmės, poemoje vyrauja ne vaizduotė, o istorinė atmintis. Šilelyje poetas neregi jokių mistinių ar paslaptingų dalykų, turinį perteikia statiškai ir paviršutiniškai nesigilindamas į daiktų jausmus.  Klasicizmo literatūrai būdinga vaizduoti parkus ar istoriškai reikšmingas vietas, o „Anykščių šilelyje“ yra vaizduojamas žmonėms istoriškai svarbus šilelis.

Kūrinio „Anykščių šilelis“ turinys stipriai remiasi esminiais romantizmo bruožais: tautos dvasios išlaikymu, praeitimi, gamta. A. Baranauskas visą kūrinį parašė iš tautinio įsipareigojimo, norėdamas apginti lietuvių kalbą, parodyti, kad šia kalba galima lygiai taip pat gerai kurti poezija kaip ir su bet kokia kita kalba (Lenkų kalba), nes Varnių kunigų seminarijoje retorikos dėstytojas teigęs priešingai. Rašytojas kūrinyje užsimena apie tai, kad yra nusivylęs dabartine šilelio stadija, kad iš jo yra palikę tik plikas laukas, visiškai iškirstas miškas ir nagrinėja tai kas buvo praeityje. Į ši nagrinėjimą jis įdeda labai daug emocijos ir akivaizdžiai matosi, jog turi užmezgęs savotišką sentimentalų ryšį su praeitimi ir gamta, ją išraiškingai vaizduoja, apie ją svajoja, estetiškai pristato įvairiausius miško elementus: patį mišką, kokie augo medžiai, visą miško paklotę, grybus, uogas, samanas.