Kodėl žmogui svarbu turėti viltį?

Kodėl žmogui svarbu turėti viltį?

Be to, žmogaus viltis, jog patiriama kančia nėra beprasmė, gali padėti išgyventi ir atskleisti pasaulio destruktyvumą. Toks individo tikėjimas buvo aktualus katastrofų laikotarpiu, kai, perfrazuojant egzistencialistą A. Kamiu, dideji inkvizitoriai kūrė mirties karalystes. Karai ir genocidas vertė žmones paminti humanizmą, kurio devalvaciją teko skaudžiai išgyventi literatūros mokslininkui bei rašytojui B. Sruogai. Matydamas bei pats patirdamas visus Štuthofo koncentracijos lagerio žiaurumus intelektualas suvokia vertybių griūtį ir renkasi dvasinį maištą. Jo ginklu šioje kovoje tampa ironija, kuri paties įvardyta kaip skydas nuo mirties, apsaugo nuo nereikalingo jautrumo ir pasibaisėjimo. Susikurtas tikslas išsaugoti žmoniškumą bei nepaminti savo dvasinių vertybių teikė vilties, kuri neleido palūžti. Išgyvenęs lagerio sukumus B. Sruoga sugrįžo į Lietuvą ir besigydydamas Birštono sanatorijoje parašė memuarų knygą ,,Dievų miškas“. Tikėjimas, jog pereita kančia neliks be prasmės, o padės askleisti pasaulio destruktyvumą, paskatina užbagti knygą per du mėnesius. Joje į viską žvelgiama ironišku autoriui artimo pasakotojo žvilgsniu. Skyriuje ,,Dušas kūnui ir sielai“ aprašomas Tonis Fabro, kuris naujokams pataria suvesti sąžinės apyskaitą, pamiršti praeitį ir pradėti naują bandito gyvenimą. Taip patvirtinama, jog koncentracijos stovykloje kūryba, menas, moklas nustoja savo reikšmes, o žmogiškumas apskritai likviduojamas.