Kognityvinė revoliucija

Kognityvinė revoliucija. Turinys. Įvadas (faktinė klaida, temos aktualumas, tikslas) 3-Gebėjimas perduoti didelius kiekius informacijos/paskalų teorija Gebėjimas bendradarbiauti dideliuose būriuose Gebėjimas dalintis informacija apie neegzistuojančius dalykus 7-Išvados Bibliografinių nuorodų sąrašas.

Prieš 70 tūkstančių metų mūsų protėviai buvo visai nereikšmingi gyvūnai. Jų įtaka pasauliui buvo visiškai bereikšmė, pavyzdžiui kaip kokių medūzų. Kitaip nei tada prieš daug tūkstančių metų, šiandien mūsų rūšis valdo pasaulį. Todėl kyla klausimas: kaip mes sugebėjome taip iškilti? Kaip mes sugebėjome iš visiškai nereikšmingų beždžionių užsiimančių savais reikalais kažkuriame Afrikos kampe tapti šios žemės valdytojais?

Atsakymas į šiuos klausimus galėtų būti trumpas – kognityvinė revoliucija. Tačiau toks atsakymas daugeliui ne tik būtų neaiškus, bet sukeltų dar daugiau klausimų. Todėl šiame referate stengsiuosi išanalizuoti kognityvinės revoliucijos poveikį mums, Homo sapiens atstovams ir rasti paaiškinimą, tai kodėl mes šį pasaulį valdome? Šio referato pagrindinis šaltinis yra autoriaus Yuval Noah Harari 2011 metais išleista knyga „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“. Taip pat remsiuosi keliais kitais šaltiniais. Referate apibrėžiant raktinį žodį „kognityvinis“ naudojau informaciją iš Gordana Dodig-Crnkovic, „Cognitive revolution, virtuality and good life“ straipsnio. Prieš pateikiant faktus iš pagrindinio šaltinio, paminėsiu vieną iš esminių dalykų, kuris buvo parašytas klaidingai.

Pasirodžius šios knygos publikacijai atsirado ne vienas žmogus, kuris norėjo sukritikuoti knygoje aprašytus faktus. Viena iš didžiausių autoriaus klaidų, kalbant apie kognityvinę revoliuciją, buvo aiškinimas, kad ji prasidėjo todėl, kad iš esmės pasikeitė žmonių smegenų struktūra, dar tiksliau – nervų ląstelės. Tačiau neseniai atrasto Homo naledi, ankstyviausio Homo sapiens, morfologiniai bei genetiniai duomenys rodo, kad nėra vieno pažinimo geno ar smegenų struktūros naujovės, kuri atsitiko prieš 70 tūkstančių metų ir mus padarė tuo, kas mes esame. Šiuolaikinė žmogaus evoliucija buvo sudėtinga, nuolat besikeičianti. Yra vis daugiau įrodymų, kad mūsų istorijai daugelio skirtingų žmonių grupių tarpusavio įtaka, o pastarieji 300 tūkstančių metų buvo ypač nepatogūs, todėl mes negalime teigti, kad viskas, ką manėme esant pagrindinei žmogaus kultūrinių liekanų daliai, buvo sukurta Homo sapiens.

Tam, kad referatas aiškiau atskleistų kognityvinės revoliucijos požymius, reikia žinoti „kognityvinė revoliucija“, apibrėžimą. Suvokus ką reiškia „kognityvinis“, taps žymiai aiškiau kokius pagrindiniu aspektu ši revoliucija pagrįsta.

Galima kvestionuoti, kodėl šis pokytis įvyko būtent sapiens, o ne kitoms žmonių rūšims, tačiau daug svarbiau yra įvertinti ne dėl ko sapiens pradėjo kalbėti ypatinga kalba, o kaip ši kalba iš esmės pakeitė jų padėtį tuometinėje visuomenėje? Juk šis procesas mūsų rūšiai padėjo užkariauti pasaulį. Teorijų ieškant atsakymo į šį klausimą yra ne viena, todėl šiame referate bus atskleista trys pagrindines idėjos, kodėl sapiens kalbą galime vadinti ypatinga ir kitoniška, bei kokią įtaką ji padarė mūsų rūšies egzistencijai.DĖSTYMAS