Mokslo ir technikos revoliucija
Naujaisiais laikais kilęs eksperimentinis mokslas nuolat spartino savo raidos tempus. XX amžiuje mokslo atradimų pasipylė kaip iš gausybės rago. Pažinti natūralūs procesai, atrasti gamtos dėsniai sudarė teorinį pagrindą kurti naują techniką, diegti į gamybą naujas technologijas. Šitokiu būdu mokslas ir technika ėmė nuolat atsinaujinti, kilti vis aukštyn. Visas šis procesas įgavo nenutrūkstamą revoliucinį pobūdį. Sukūrus kompiuterius, mokslas įgijo galingą instrumentą technologijai plėtoti, kurti matematinius įvairių procesų modelius. Kompiuterizacija neribotai išplėtė mokslo taikymo erdvę.
Mokslinės žinios, taikomos praktikoje, padidino galimybes intensyvinti žmogaus veiklą ir labai paspartino visuomenės raidą. Mikroelektronika, atominė energetika,lazeriai, kompiuteriai, mikrobiologiniai produktai, įvairiausi cheminės sintezės gaminiai,genetiškai modifikuoti augalai ir kitos mokslo, technikos bei technologijos naujovės palengvino žmonių darbą ir buitį, pagerino sveikatą, prailgino žmogaus gyvenimo amžiaus vidurkį (1900 m. jis buvo 33, o 1997 m. – 66 metai!).Mokslo ir technologijos integracija apėmė gamtotyrą, matematiką, sociologiją, psichologiją ir kitus mokslus. Kartu intensyvinami socialiniai ir filosofiniai tyrimai. Jie skirti pažinti sudėtingus kultūros bei civilizacijos procesus. Visa tai rodo, kad formuojasi poindustrinė, informacijos (žinių) visuomenė.
