Koks pasaulis būtų be draugystės?

Koks pasaulis būtų be draugystės?

Kiekvienas žmogus ieško žibinto tamsoje, skėčio lietuje, užuovėjos vėjyje. Tačiau tikras draugas daugiau nei skėtis ar lietpaltis. Daugeliui tai tiesiog savaime suprantamas dalykas, o kažkam - vienintelis žmogus, kuriam nėra gėda atskleisti pačių didžiausių paslapčių, iš kurio net sunkiausiomis akimirkomis sulauksi pagalbos rankos, kuris nuoširdžiai norės tau gero ir dės visas pastangas, kad taip ir būtų. Be draugų žmonės būtų vieniši ir nelaimingi, ir netgi pats gyvenimas neturėtų jokios prasmės. Deja, šiais laikais tikrą draugą atrasti yra nemenkas iššūkis - tikri draugai šalikelėse anaiptol nesimėto, todėl tokį sutikus reiktų be galo branginti.

Dažniausiai žmones, kurie ilgainiui tampa laiko patikrintais draugais, sieja bendra dabartis ar praeitis. Būtent iš to iškyla supratimas ir atjauta. Ė. M. Remarko romane „Trys draugai“ pateikiamas puikus nesuvaidintos draugystės pavyzdys. Robertas, Gotfrydas ir Otas – laiko patikrinti draugai, kuriuos jungė viena praeitis – drauge išgyventas karas.