Laivo „Jupiter“ trijų maršrutų kuro sąnaudų vertinimas


Įvadas. Trampinė laivyba. Birių krovinių terminalai. Kasablankos uostų analizė. Santos uostų analizė. Durbano uostų analizė. Laivas ,,jupiter“. Kuro kaina. Maršrutas Kasablanka- Santos. Maršrutas Santos-Durbanas. Maršrutas Durbanas-Kasablanka. Išvados. Literatūra.


Jūrų laivais pervežama maždaug 2/3 pasaulines prekybos krovinių. Tam kad pervežti krovinį iš taško A į tašką B apskaičiuojama daug įvairių išlaidų, tokių kaip draudimas, personalo išlaidos, laivo techninis aptarnavimas ir vienas iš pagrindinių yra kuro išlaidos.

Jūros laivyba - iš visų pasaulio rūšių transporto yra pigiausia. Ji suteikia daugiau nei 75% tarptautinių krovinių gabenimo pasaulinėje ekomomikoje (bendras tūris krovinių -apie 3,6 mlrd. tonų per metus) ir aptarnauja 4/5 visą tarptautinę prekybą.

Yra sausakrūvių, kurie gali savarankiškai atlikti iškrovimą, kita dalis priklauso nuo uosto įrenginių. Siekiant maksimaliai automatizuoti biriųjų krovinių pakrovimą-iškrovimą pradejo papildomai diegti pakavimo įrangą. Sausakrūvio įgula dalyvauja pakrovimo ir iškrovimo procese, kuris yra labai pavojingas ir gali trukti iki 120 valandų didesniuose laivuose. Įgulos narių skaičius kinta priklausomai nuo sausakrūvio dydžio, nuo 3 žmonių mažuose laivuose ir iki 30 žmonių dideliuose laivuose. Daugiau nei pusė visų sausakrūvių priklauso Graikijos, Japonijos ir Kinijos savininkams, ir beveik ketvirtadalis iš jų registruoti Panamoje. Didžiausias sausakrūvių statytojas yra Korėja, apie 82% šių laivų buvo pastatyti Azijoje. Šiandien sausakrūviai laivai sudaro 20% pasaulio jūrų laivyno, nuo mini-sausakrūvių turinčiu vieną triumą ir iki rūdos pervežėju su 400 tūkst.dedveito (DWT). Sausakrūviai laivai dar klasifikuojami pagal konstrukcijos ypatumus: su iškrovimo įranga, be iškrovimo įrangos, kombinuoti sausakrūviai, savarankiškai iškraunami ir sausakrūviai BIBO (Bulk In, Bags Out). Dauguma įvairių birių krovinių yra gabenama universaliais sausakrūviais, kita dalis – specializuotais laivais. Pastaraisiais metais pasaulio ekonomika evoliucionuoja ir juda į priekį. Tai įtakoja ir pasaulio laivyno restrukturizavimą, su kuriuo yra siekiama pagerinti jūrų transporto ekonomikos efektyvumą, didinant dideliu laivų skaičių su didesne talpa.

Kasablankos uostas- Maroke laikomas kaip vienas iš didžiausių dirbtinių uostų pasaulyje, jo metinė krovos apyvarta siekia virš 50 mln.t. , tai yra 38% visos nacionalinės krovos ir jo pardavimų apyvarta yra daugiau nei 894 milijonų Maroko dirhamų. Uosto teritorija užima 605 hektarų ir išplėsta daugiau nei 8 kilometrų ilgio krantinė. Jis gali sutalpinti ir aptarnauti daugiau kaip 35 laivų tuo pačiu metu.

Uostas Kasablanka šiandien vaidina svarbų vaidmenį Maroko grūdų importe, jo dalis kasmet didėja tarp didžiųjų šalies uostų. Tarp šešių Maroko uostų - Zhor Lasfaras, Tangier, Agadiras, Safi ir Nador ir Kasablanka – paskutiniam tenka apie 70% bendro importo grūdų šalyje (4,2 milijonų tonų per metus.). Be to, pagrindiniai kroviniai Kasablankos uoste yra kviečiai (40% nuo bendro tiekimo grūdų į uostą), kukurūzai (38%), taip pat miežių ir sorgo, kurie sudaro likusius 22%. Pagrindiniai tiekėjai kviečių į Kasablankos uostą šiandien yra Prancūzija (32% nuo bendros apimties grūdų), Ukraina (21%), Argentina (16%), Rusija (5%) ir Jungtinė Karalystė (3%). Lyderis kukurūzų pasiūlos yra Brazilija (33%) ir Argentina (28%), Ukraina sudaro apie 19% viso importo kukurūzos į šalį, Prancūzija ir JAV dalis yra atitinkamai 15% ir 5%.

  • Microsoft Word 2888 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (2752 žodžiai)
  • Universitetas
  • Dmitrij
  • Laivo „Jupiter“ trijų maršrutų kuro sąnaudų vertinimas
    10 - 2 balsai (-ų)
Laivo „Jupiter“ trijų maršrutų kuro sąnaudų vertinimas . (2017 m. Kovo 27 d.). https://www.mokslobaze.lt/laivo-jupiter-triju-marsrutu-kuro-sanaudu-vertinimas.html Peržiūrėta 2018 m. Balandžio 24 d. 11:53
×