Ląstelė konspektas

Visi gyvieji organizmai sudaryti iš ląstelių. Eukariotų (protistų, grybų, augalų ir gyvūnų) ląstelės turi tikrą membrana apgaubtą branduolį ir membranines organeles. Eukariotinę ląstelę sudaro trys neatsiejamos dalys: plazminė membrana, citoplazma ir branduolys. Plazminė membrana sudaryta iš fosfolipidų, glikolipidų, glikoproteinų, baltymų ir cholesterolio. Pagrindinė jos funkcija – medžiagų patekimo į ląstelę ir šalinimo iš jos reguliavimas.

Citoplazmą sudaro vanduo ir jame ištirpusios mineralinės medžiagos. Joje gausu fermentų, vyksta medžiagų apykaita, išsidėsčiusios organelės. Branduolys nuo vidinio ląstelės turinio atskirtas membrana, jame saugoma DNR, kurioje slypi paveldimoji informacija. Augalų ir grybų ląstelėse virš plazminės membranos yra ląstelės sienelė. Augalų ląstelių sienelė sudaryta iš celiuliozės, o grybų – iš chitino. Sienelė suteikia ląstelei formą, atlieka atramos, apsauginę funkcijas, puikiai praleidžia vandenį ir jame ištirpusias medžiagas. Citoplazmos siūleliai – plazmodezmos, esančios augalų ląstelių sienelėje, leidžia augalų ląstelėms jungtis tarpusavyje ir keistis maisto medžiagomis.

Dvimembranės ląstelės organelės: branduolys, mitochondrijos, chloroplastai

Branduolys – svarbiausia ir didžiausia eukariotinės ląstelės organelė. Branduolį gaubia branduolio apvalkalas (1), sudarytas iš dviejų membranų. Membranose yra poros (2), pro kurias į branduolį patenka baltymai, o iš jo į citoplazmą keliauja ribosomų subvienetai. Branduolys užpildytas nukleoplazma (3), kurioje yra chromatino. Chromatinas yra siūliškos sandaros, prieš ląstelei dalijantis jis susiveja į gijas – chromosomas. Branduolyje yra branduolėlis (4) (gali būti ir keli). Jame sintetinama RNR, kuri reikalinga susidaryti ribosomoms. Pagrindinė branduolio funkcija – saugoti DNR, kurioje užkoduota genetinė informacija apie visas kūno ląsteles ir tų ląstelių medžiagų apykaitą.

Mitochondriją supa dviguba membrana, kuri reguliuoja medžiagų judėjimą į mitochondriją ir iš jos. Išorinė mitochondijos membrana (1) yra lygi, o vidinė (2) sudaryta iš raukšlių – kristų (5). Mitochondrijos yra mažos (vos įžiūrimos pro šviesinį mikroskopą), tačiau kristos padidina membranos paviršiaus plotą, kuris reikalingas aerobiniam kvėpavimui būtinų baltymų kompleksams prisijungti. Kristų paviršiuje yra grūdelių, kurie gamina energijos turintį junginį – ATP. Mitochondrijas užpildo matriksas (3), kuriame yra ribosomų (4), į žiedus susijungusių DNR (6), fermentų. Mitochondrijose vyksta ląstelinis kvėpavimas. Tai pagrindinė jų funkcija. Daugiau mitochondrijų būna tose ląstelėse, kurioms reikia daug energijos. Jų skaičius priklauso ir nuo ląstelės paskirties, ląstelės amžiaus, organizmo rūšies. Mitochondrijos dažniausiai būna pailgos arba apskritos formos, bet forma gali kisti. Tai priklauso nuo ląstelės ciklo ir rūšies. Naujos mitochondrijos susidaro ląstelėje esančioms mitochondrijoms dalijantis pusiau.