Lazeriai jų taikymas medicinoje

Įvadas. Tikslas ir uždaviniai. Lazeris ir jo veikimo principas. Lazerio sandara. Lazerio spinduliuotės savybės. Lazerių taikymas medicinoje. 10. Išvados. Literatūra.

Lazerinė biomedicina šiandien yra viena perspektyviausių krypčių medicinoje. Lazerių naudojimas chirurginiams tikslams turi eilę privalumų, kuriuos lemia lazerio spinduliuotės poveikio biologiniams audiniams specifika.

Lazerio spinduliavimas leidžia vizualiai kontroliuoti audinių destrukcijos procesą, minimizuoti jų pažeidimo apimtį, pjaustant pasiekti gerą hemostazę, užtikrinti kokybiškesnį ir geresnį žaizdos gyjimą po chirurginės intervencijos.

Klinikiniai lazerio taikymo privalumai susiję su mažesniu kraujo netekimu operacijos metu, su reparatyviniu pagerėjimu įsikišimo srityse, su hospitalizavimo terminų sutrumpėjimu ir kaip to pasekoje ekonominių išlaidų sumažinimui gydymui.

Lazerių veikimui svarbūs dviejų rūšių kvantiniai šuoliai (elektroninių būsenų pokyčiai medžiagoje).

Spinduliniai - tai šuoliai, kai išspinduliuojamas elektromagnetinis kvantas.

Nespinduliniai – tai šuoliai, kai neišspinduliuojamas elektromagnetinis kvantas.

Boro dažnių sąlyga - hv=EI – EO.

Pagrindinė priverstinio spinduliavimo ypatybė – tai naujai išspinduliuotų kvantų tapatumas žadinimo kvantams: jų dažniai, fazės, sklydimo kryptys ir poliarizacijos sutampa. Dėl to pirminis signalas sustiprinimas – tai ir yra kvantinio stiprintuvo veikimo esmė.

Kaupimo šaltinis: kuriam veikiant veikliojoje medžiagoje sukuriama užpildos apgrąža.

Rezonatorius: veidrodžių sistema, sudaryta iš dviejų lygiagrečių veidrodžių, kurių vienas yra pusiau pralaidus ir kurie užtikrina teigiamąjį ir gryžtamąjį ryšį, panašų kaip radiotehnikoje.

Veidrodžiai leidžia pailginti kelią lazeriniame stiprintuve 103 – 106 kartų ir, net esant mažoms stiprinimo koficento reikšmėms, pasiekti generacijai reikiamą suminį stiprinimą.

Veikliajai lazerio terpei tinka tik tos medžiagos, kuriose įmanoma sudaryti lygmenų užpildos apgražą. Jų yra pakankamai daug: tai įvairūs laisvieji atomai, jonai, molekulės, taip pat atomai ir jonai kietame kūne, puslaidininkai.

Priklausomai nuo veikliosios medžiagos lazeriai skirstomi: į kietakūnius, dujinius, cheminius, dažų, puslaidininkius bei laisvųjų elektronų.

Priklausomai nuo veikliosios terpės savybių lazeris generuos į tam tikro bangos ilgio spinduliuotę. Yra ir tokių lazerių, kurių generuojamos spinduliuotės bangos ilgis gali būti tolygiai keičiamas. Medicinoje naudojami labai įvairių bangos ilgių lazeriai.

Kaupimu vadinama užpildos apgrąžos susidarymas.