Lietuvių kalbos kultūros aspektai

Įvadas. Lietuvių kalbos etiketas ir kultūra. Lietuvių kalbos etiketo ypatumai. Pasisveikinimo žodžiai. Atsisveikinimo žodžiai. Dėkojimo žodžiai. Mandagumo žodžiai. Linkėjimai. Bendravimas telefonu. Išvados. Literatūros sąrašas.

Temos aktualumas ir naujumas. Žmogus yra visuomenės dalis, o visuomenėje nuolatos vyksta bendravimas tarp individų. Kalba yra viena iš pagrindinių bendravimo priemonių, be kurios būtų sunku įsivaizduoti socialinį visuomenės gyvenimą (Bielinskienė, Kazlauskienė, Rimkutė, Tamošiūnaitė, 2014, p. 13). Šiuo metu pasaulyje galima aptikti tūkstančius skirtingų kalbų, kuriomis kalba skirtingos tautos. Lingvistika – ( pranc. liguistiqu< lot. lingua), kalbotyra – kalbų mokslas yra vienas iš seniausių mokslų pasaulyje, kuris yra aktualus iki šių dienų. Kalba kaip ir kitos bendravimo formos, turi tam tikras nusistovėjusias taisykles, tam tikrus kultūrinius išskirtinumus. Tam tikrą tai taisyklių visumą galima būtų pavadinti etiketu (pranc. etiquette), nustatyta elgesio tvarka ir forma tam tikroje aplinkoje. Kaip teigia Čepaitienė savo darbuose ,,Kalbos etiketas – nusistovėjusios kalbinio bendravimo normos, rodančios mandagius ar pagarbius pašnekovų santykius“(Čepaitienė, 2002). Šukys pabrėžia, kad individo kalbos etiketas atskleidžia ir individo kalbos kultūrą, kuri kaip teigia autorius yra neatsiejama nuo kalbos etiketo (Šukys, 2003 p. 291). Nors Lietuvoje kalbos kultūra ir kalbos etiketas nebuvo labai plačiai nagrinėjamos temos, jas nagrinėjo tik keli autoriai (A. Kučinskaitė, G. Čepaitienė, J, Šukys, K. Stoškus ir kt. ), tačiau visame pasaulyje šios temos išlieka aktualios.

Darbo tikslas: Atskleisti Lietuvių kalbos kultūros ir etiketo aspektų raišką.

Kalbos etiketu plačiau pradėtą domėtis XX a. pradžioje, Lietuvoje XX antroje pusėje. Kalbos etiketas, kaip teigia keli kalbininkai yra kalbos kultūros dalis. Plačiau kalbos etiketą Lietuvoje nagrinėjo ne daug autorių, tačiau visi jie nagrinėjo juos skirtingais aspektais.

A. Kučinskaitė savo darbuose etiketą nagrinėja per kultūrinę kalbos prizmę. Kaip teigia autorė – šnekamoji kalba – kultūringo bendravimo priemonė, į kurią autorė žvelgia kalbininko/lituanisto akimis. Autorė savo darbuose apžvelgia kalbai būdingus ypatumus – pasisveikinimai, atsisveikinimai, kreipiniai, padėkos ir pan. Taip pat autorė mini jaunimo kalbos kultūrai būdingus bruožus (Kučinskaitė, 1985).

K. Stoškus savo darbuose aprašo etiketo vietą kultūroje, kokia yra etiketo prigimtis, taip pat autorius teigia, kad etiketas padeda atsiskleisti tautų savitumui bei žmogaus dvasinei kultūrai. Jam pritaria ir autorė B. Žygaitienė, kuri savo darbuose nagrinėjo etiketo ugdymo svarbą.